Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Politika
Verslas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Biuleteniai
Kas? Kur? Kada?
Numatoma Lietuvoje
Numatomos vaizdo informacijos
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija, orai, geri patarimai, juokai
Įvairybės
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Atvaizdavimas
Naujienų filtras
Visi pranešimai
Politika
Baltijos tyrimai
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Nekilnojamasis turtas
Paslaugos
Pramonė
Prekyba
Rinka
Ryšiai
Statyba
Transportas
Verslas
Įmonės
Žemė
Žemės ūkis
Susisiekimas
Klimatas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Religija
Medicina
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Švietimas
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Atletinis
Kamuolinis
Kovinis
Struktūros
Techninis
Vandens
Žaidimai
Žiemos
Sveikata
Kalendorius
Politika
Verslas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Metas apie laidotuves prabilti kitaip
Publikuota: 2021-09-0216:44
Atnaujinta: 2021-09-0216:44
Pradedama teikti nauja pasaulietinių laidotuvių paslauga „Lydėtuvės“
Organizacija Laimingas žmogus, jau daugiau nei 5 metus rengianti humanistines ceremonijas Lietuvoje, pradeda teikti humanistinių laidotuvių ceremonijų rašymo ir vedimo paslaugas, kurias įgyvendina prekinis ženklas Lydėtuvės. Organizacija yra tinklo „Humanists International“ narė, į Lietuvą perkelianti geriausias viso pasaulio humanistų praktikas, nuolat besimokanti ir tobulėjanti.
Humanistinės laidotuvės yra nereliginė išlydėjimo ceremonija, kuri kartu yra ir orus atsisveikinimas, ir gyvenimo įprasminimas. Lydėtuvių metu pripažįstamas gilus liūdesys atsisveikinant su išėjusiuoju, kartu švenčiamas mylimo žmogaus gyvenimas ir jo palikimas. Ceremonijų metu gali skambėti muzikos kūriniai, vyksta skaitymai, atliekami susirinkusiems ar mirusiajam prasmę turintys ritualai. Svarbiausia humanistinės ceremonijos dalimi tampa pasakojimas apie išėjusiojo gyvenimą, dalijimasis prisiminimais ir istorijomis. Tokių prisiminimų surinkimas ir apjungimas į prasmingą ceremoniją suteikia artimiesiems paguodos sunkią akimirką.
„Mirties tema Lietuvoje vis dar yra tabu, o religinės laidotuvių ceremonijos neturi alternatyvų.“ - teigia viena iš Lydėtuvių įkūrėjų Elena Patamsė. Jos manymu, nereligingiems žmonėms būdų atsisveikinti su artimuoju nėra daug, todėl humanistinės ceremonijos padėtų atsisveikinimą padaryti unikaliu, taip pat galėtų pakeisti nusistovėjusius laidotuvių šablonus - prie gedėjimo dėl žmogaus išėjimo prisidėtų džiaugsmas, kad jis buvo. „Jei mes visi tokie skirtingi, kodėl mūsų laidotuvės - vienodos?“ - kelia klausimą Elena Patamsė.
Nors šios ceremonijos yra vadinamos humanistinėmis, tik nedaugelis netradicinių laidotuvių rengiamos asmenims, kurie būtų apibūdinę save kaip „humanistus“ - didžioji dauguma yra žmonės, kurie gyveno be religijos, nes netikėjo dievybėmis ar nebuvo apsisprendę dėl savo įsitikinimų.
Dažnai klientai pasirenka humanistines laidotuves, nes yra dalyvavę panašiose ar girdėję apie jas ir buvo sužavėti prasminga ir asmeniška ceremonija. Užsakovai taip pat pasirenka humanistines laidotuves, nes, jų manymu, jos geriausiai atspindi jų mirusių artimųjų asmenybes ir pasaulėžiūras. Dažniausiai artimieji mano, kad religinė ceremonija būtų buvusi kaip veidmainystė ar netinkama mirusiam asmeniui.
„Mūsų ceremonijos yra asmeniškos ir autentiškos, rašomos atsižvelgiant į tai, koks buvo mirusysis, prisimenant jo savybes, gyvenimo nuotykius ir ryšius su kitais žmonėmis.“ - pasakoja viena organizacijos Laimingas žmogus įkūrėjų Urtė Žukauskaitė-Zabukė. Kiekviena laidojimo ceremonija, kurią padeda sukurti Lydėtuvių ceremonmeisteriai, yra unikali ir parašyta taip, kad atspindėtų mirusį asmenį, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nuoširdus būdas jį pagerbti bei prisiminti.
Kiekvienose laidotuvėse dalyvauja skirtingo tikėjimo žmonės ir tie, kurie netiki visai. Lydėtuvių pradininkės mano, kad visi dalyvaujantys turėtų jaustis patogiai ir būti įtraukti. Ceremonijos metu visuomet skiriama laiko asmeniniams apmąstymams. Šios akimirkos taip pat gali būti skirtos tyliai mintyse pasimelsti už mirusįjį. „Iš atsiliepimų žinome, kad religingi asmenys humanistines laidotuves taip pat laiko giliomis ir prasmingomis, nes jos atliepia išėjusiojo asmenybę.“ - teigia Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Netradicinių ceremonijų organizatorės pastebi, kad apie mirtį vis dar kalbamės pašnibždomis ir ši tema, dažnu atveju, yra dramblys kambaryje, kuris staiga pasimato, kai užklumpa netektis. Tuomet suprantama, kad atsisveikinimą norėtųsi padaryti asmenišką, prasmingą, tačiau nei žinių, nei laiko, nei emocinių resursų netekties akivaizdoje, deja, nebelieka. „Pradėjusios kalbėti šia tema netikėtai sulaukėme daug palaikymo, prie mūsų iniciatyvos prisijungė žmonės, norintys būti ceremonmeisteriais; kūrėjai, kurie į mirtį žvelgia plačiau ir atviriau. Susibūrę po Lydėtuvių idėja ne tik pasirūpiname išlydėjimo ceremonija, tačiau ir padedame ją surengti norimoje vietoje - gamtoje, velionio sodyboje ar mėgiamoje vietoje. Pasirūpiname asmeninės puošybos elementais ir kitomis detalėmis. Siekdami panaikinti mūsų visuomenėje galiojančias stigmas susijusias su mirties tema - kviečiame žmones kalbėtis apie savo norus, dalintis baimėmis ir nerimu, kad jie taptų mažesni. Taigi, kartu su projekto partneriais surengėme įvaizdinę fotosesiją Pavilnių regioniniame parke, kad parodytume būdus, kaip galime išlydėti artimuosius netradiciškai, darnoje su gamta ir išėjusio žmogaus įsitikinimais. Norime, kad ši idėjinė fotosesija taptų atspirties tašku pagalvoti ir inspiracija pasikalbėti su savo artimaisiais apie mirtį ir kokio atsisveikinimo su mus nešiojusiu kūnu norėtume.“
Norintys išlydėti asmenį su pasaulietine ceremonija daugiau informacijos gali rasti www.lydetuves.lt bei LydėtuvėsFacebook ir Instagram paskyrose.
Idėjinės fotosesijos „Pasikalbėkime apie mirtį“ partneriai: Pavilnių regioninio parko direkcija, „Užupio arka“, „Balta studija“.