Siekdama suteikti galimybę kokybiškai veikti bei atsistoti ant kojų įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19, valstybė pasiūlė įvairius pandemijos pasekmių įveikimo būdus. Pandemijos metu buvo paskelbtas sprendimas priimti mokestinį pakeitimą ir renginių industrijos sektoriui PVM sumažinti iki 9%, tačiau ši priemonė yra laikina ir galimas jos nutraukimas kelia nerimą.

Renginių industrijos asociacijos (RIA) valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, esą 2021 metais priimtas mokestinis pakeitimas yra sveikintinas žingsnis, bet susiduriama su problema, kad iki šiol šia priemone galėjo pasinaudoti ne visos įmonės, o paramos reikia ir toliau.

„Mes džiaugiamės ir dėkojame Vyriausybei už priimtą PVM pakeitimą, bet dėl sumažėjusio renginių lankymo ir pačių renginių skaičiaus tuo pasinaudoti pilnai negalėjome. Priimtas pakeitimas nebuvo iki galo veiksmingas, nes daug renginių vis dar yra perkeliami. Taip pat renginiai, kurie dabar yra perkelti į rudenį, negalės pasinaudoti PVM lengvata. Atėjus karo grėsmei renginių paklausa taip pat sumažėjo. Sektoriaus atsigavimas užtruks tikrai ne vienerius metus“, – vertindamas situaciją kalba V. Petreikis.

Mokestinio pakeitimo priėmimas buvo geras sprendimas, įkvėpęs optimizmo, tačiau dabar būtų pats blogiausias laikas didinti mokesčius. Sunkus metas nesibaigė ir krizė tęsiasi, todėl renginių sektorius prašo valdžios atstovų nedidinti mokesčių, nes toks krūvis sektoriui bus neišgyvenama našta.

Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai” pirmininkas Martynas Tyla dalijasi mintimis, kad renginių sektorius, gavęs galimybę mokėti mažesnį PVM, tapo konkurencingesniu kaimyninių šalių kontekste: „Šis sektorius buvo paskutinis, išėjęs iš karantino metu taikytų apribojimų. Kaukės, reikia pripažinti, turėjo didžiulę įtaką renginių lankomumui ir jos buvo panaikintos pandemijos pabaigoje. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad sumažinti mokesčiai labai aiškiai parodė, kaip užsienio atlikėjai, renginių organizatoriai tarp Pabaltijo šalių renkasi būtent Lietuvą. Šie pokyčiai leidžia Lietuvai būti konkurencingesnei mūsų kaimyninių šalių kontekste“, – sako M. Tyla.

Iššūkių veiklai kelia Ukrainoje vykstantis karas, stabdantis galimybę sugrįžti į įprastines gyvenimo vėžes. „PVM lengvata, be jokios abejonės, buvo viena veiksmingiausių priemonių, prisidėjusių, kad renginių sektorius išgyventų pandemijos sukeltą krizę. Nors sunkiausias etapas įveiktas, daug iššūkių laukia ateityje. Turėjome lūkesčių, kad sugrįžti į priešpandeminį laikotarpį sektoriui prireiks kelerių metų, tačiau, labiausiai tikėtina, kad tai užtruks dar ilgiau. Savo pataisas čia įneša ir Ukrainoje vykstantis karas, kuris atsiliepia ir šalies ekonomikai, ir kurį jau pajuto visi prekiaujantys bilietais”, –  situaciją komentuoja Vaidas Stackevičius, Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktorius.

Prodiuseris Martynas Tyla svarsto, kad sektoriaus atsigavimui dar tikrai prireiks bent poros metų. „Renginių padaugėjo, tačiau dėl karo slogumo žmonės negalvoja apie pramogas, mąsto apie savo saugumą, asmeninę gerovę ir tai yra normalu. Nereikėtų skubėti ir tikimės, kad šios PVM lengvatos galiojimas bus pratęstas, o aš pasisakyčiau ir už tai, kad jis būtų taikomas neribotą laikotarpį. Kultūros sektorius mūsų šalyje susideda iš dviejų sektorių: valstybinio ir nevalstybinio. Valstybinis sektorius niekada nebuvo PVM mokėtojas, nes nesiekė jokių pelno tikslų ir taip neatneša pinigų į valstybės biudžetą. Valstybė šį sektorių tik dotuoja, o komerciniai rengėjai mokestinę naštą neša ant savo pečių. Konkurencingumo atžvilgiu tai yra ydingas dalykas“, – mintimis dalijasi M. Tyla.

Renginių sektorius yra šalies kultūrinio gyvenimo dalis, todėl sektoriaus atstovai ragina neapsiriboti trumpalaikiais mokestiniais pakeitimais. „Valstybė turėtų investuoti į kultūrą ilgam laikotarpiui ir negalvoti apie mokesčių didinimą ne tik dabar, bet ir ateityje. Tai iš principo yra sektorius, tiesiogiai susijęs su specifinių poreikių tenkinimu, emocine sveikata, todėl valstybė neturėtų žiūrėti taip pat, kaip į bet kurį kitą ekonominį sektorių, bet jį palaikyti. Vienas būdas skatinti kultūrinį augimą – investuoti“, – kalba V. Petreikis.