2020 m. gegužės 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Siekiant sušvelninti dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos kilusias socialines pasekmes Seimui pristatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-4775). Teikiamais pakeitimais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą ir užtikrinti jos gavimą, didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą ir didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką.

Pasak projektą pristačiusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, siūloma skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams nevertinti nuosavybės teise turimo turto. Ši nuostata galiotų 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo.

Taip pat numatoma padidinti valstybės remiamų pajamų dydį (toliau – VRP) teisei į socialinę pašalpą nustatyti iki 1,1 VRP (137,5 Eur) – teisę į socialinę pašalpą įgytų asmenys, jei jų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP (137,5 Eur) (šiuo metu VRP – 125 Eur);

Siūloma padidinti socialinės pašalpos dydį vienam gyvenančiam asmeniui ir bendrai gyvenantiems asmenims, t. y. nustatyti didesnį VRP koeficientą, nuo kurio priklauso socialinės pašalpos dydis.

„Padidinti ir diferencijuoti socialinę pašalpą vienam gyventojui skiriant 1,4 VRP iki 6 mėnesių, tai yra 175 eurai, padidėjimas būtų 50 eurų. 6–12 pašalpos mokėjimo mėnesį būtų 1,2 VRP, tai yra 150 eurų, po 12 mėnesių jis gautų 137,5 euro. Tai yra, bendrasis padidėjimas po 12 mėnesių būtų 12,5 eurai nuo dabartinio VRP lygio. Šeimai pirmam šeimos nariui būtų 1,1 VRP – 137,5 euro ir atitinkamai antram ir trečiam sudarytų 0,9 VRP ir 0,7 VRP. Bendrai šeimos pajamos trijų asmenų šeimai būtų paaugimas 45 eurais“, – sakė L. Kukuraitis.

Numatoma padidinti neįskaitytinų darbinių pajamų procentinę dalį ir nustatyti, kad į gaunamas pajamas neįskaičiuojama: 1) 20 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, arba vienam gyvenančiam asmeniui; 2) 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus; 3) 30 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų; 4) 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus; 5) 40 proc. – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų.

Pasak ministro, taip pat siekiama supaprastinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įdarbinimo gavimo kriterijus: „Padidinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus dydį ir jį diferencijuoti, priklausomai nuo mokėjimo trukmės. Pirmus tris mėnesius mokėti 100 proc. socialinės pašalpos, ketvirtą-šeštą mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, septintą-dvyliktą mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos“, – vardijo ministras. Pasak jo, numatoma padidinti ir į pajamas neįskaitomų darbinių pajamų dalį 20–40 proc., tai yra 5 proc. daugiau negu dabar egzistuojančių bei neįskaityti dalies nedarbo socialinio draudimo ir numatomos mokėti darbo paieškos išmokų.

Teikiamu projektu siūloma vienam gyvenančiam asmeniui kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, t. y. padidinti VRP dalį nuo 1 VRP iki 1,5 VRP. Šiuo metu vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 1 VRP dydžio.

Siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino metu, piniginės socialinės paramos teikimas būtų tęsiamas be atskiro asmens prašymo.

L. Kukuraičio teigimu, preliminariais ministerijos skaičiavimais siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikėtų 54,2 mln. eurų, piniginę socialinę paramą papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų.

Projektui po pateikimo pritarė 111, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka gegužės 7 d.