Lietuvos migracijos politika tebesvyruoja tarp pigių darbuotojų įvežimo ir paskatų pritraukti aukštos kvalifikacijos žmones į Lietuvą, kurios tebėra nepakankamos, teigė Seimo Ateities komiteto posėdžio dalyviai, aptardami Lietuvos talentų politikos ateitį.

„Suvokimo, kad būtent talentai yra esminis visuomenės pažangos ir ekonomikos transformacijos veiksnys, mums netrūksta, bet ar Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kelios imigraciją skatinančios programos, kurias vykdo skirtingos agentūros, bus pakankamos, kad pasiektume migracinių procesų lūžį?“ – klausė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

„Mūsų agresyvumas per mažas. Nei Vilnius, nei Lietuva nėra talentingų europiečių geidžiamų vietų dirbti ir gyventi sąrašo viršuje“, – tvirtino Mantas Katinas, tarptautinės internetinių žaidimų kūrimo bendrovės „Wargaming Vilnius“ generalinis direktorius, buvęs agentūros „Investuok Lietuvoje“ direktorius.

„Lietuvos migracijos politiką galima palyginti su vandens pylimu į rėtį“, – papildė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. „Pagrindinė mūsų problema dešimtmečius buvo nesustabdoma emigracija, tuomet išvykusią pigią darbo jėgą siekėme pakeisti kita pigia darbo jėga, užuot ieškoję būdų Lietuvoje išlaikyti čia subrendusius talentus“, – sakė viceministras.

Lietuvoje veikia keletas sėkmingų talentų pritraukimo ir susigrąžinimo programų, tokių kaip „Dirbk Lietuvoje“, „Kurk Lietuvai“, „Kitas 100“. Sėkmingai startavo „International House Vilnius“ biuras, per pirmuosius darbo metus vieno langelio principu suteikęs migracijos, socialinio draudimo, užimtumo paslaugas 15 tūkst. aukštos kvalifikacijos užsieniečių. Paprastinamos imigracijos procedūros, tobulinama konsulinių įstaigų veikla užsienio šalyse, spartinant leidimų dirbti suteikimą, palengvintos sąlygos dirbti Lietuvoje studijuojantiems kitų šalių studentams.

Visgi darbo migracija tebelieka paremta darbdavio iniciatyva, jo kvietimas būtinas norint gauti leidimą dirbti Lietuvoje, o talentingų žmonių pritraukimą į viešąjį sektorių stabdo neproporcingai maži atlyginimai. Koks vertės pasiūlymas turėtų nulemti tarptautinių įmonių sprendimą brangiai apmokamus darbuotojus telkti Lietuvoje? Ką reikėtų daryti, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys užsieniečiai Lietuvoje ne tik įgytų išsilavinimą, bet čia pasiliktų, pradėtų kurti verslus, mokėtų mokesčius? 

Diskusijos dalyvių nuomone, atsakymus į šiuos klausimus būtina koordinuoti, siekiant ne sektorinių, o nacionalinių migracijos politikos ir šalies pažangos tikslų. „Prie Vyriausybės turime Nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos komisiją, susidedančią iš socialinėje srityje veikiančių ministerijų viceministrų, tačiau talentų politikos koordinavimo vaidmens ji neatlieka“, – pastebėjo Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata.

Ateities komitetas ketina siūlyti Vyriausybei stiprinti talentų politikos koordinavimą, parengti Lietuvos patrauklumo užsienio studentams tobulinimo gaires, sukurti veiksmingą mokslinių talentų pritraukimo instrumentą, gerinti su talentų pritraukimu susijusių statistinių duomenų surinkimą ir analizę.

2022 m. gruodžio 2 d. Ateities komiteto posėdyje apie Lietuvos talentų politiką taip pat diskutavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva; VšĮ „Global Lithuanian leaders“ valdybos pirmininkė Dalia Petkevičienė; „International House Vilnius“ vadovė Agnė Camara; programos „Kurk Lietuvai“ vadovė Monika Merkytė; Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus; Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Neringa Morozaitė-Razmusen (Neringa Morozaitė-Rasmussen); vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius; Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė; Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Šriubša; švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis; VDU prorektorė Julija Kiršienė.

Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected]

Giedrius Viliūnas, tel. (8 5) 239 6950, el. p. [email protected]