ELTA

Automatinis atsinaujinimas

Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)

Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.

Atitinka visas paieškos frazes

Atitinka bent vieną

Visuose laukuose

Tik pavadinimai

Lietuva Užsienis

Politika

Verslas

Finansinis raštingumas

Švietimas

Teisėtvarka

Kultūra

Sportas

Sveikata

Tvari Lietuva

Regionai

ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų

Pulsas. Europos ritmas

ELTA apklausos

Komentaras

Projektai

Kita

Išvalyti filtrą

Detali paieška

Atnaujinti detalios paieškos parametrai

Suskleisti paiešką

Išvalyti filtrą

Šiandien

Rytoj

Naujienų filtras

Automatinis atsinaujinimas

Sukurti pranešimą

Visi pranešimai

Politika

Diplomatija

Organizacijos

Parlamentas

Prezidentas

Rinkimai

Saugumas

Seimas

Valdymas

Vyriausybė

Savivalda

Socialiniai klausimai

ELTA tyrimai

Verslas

Aplinka

Ekonomika

Energetika

Finansai

Įmonės

Nekilnojamasis turtas

Susisiekimas

Verslas praneša

Žemės ūkis

Finansinis raštingumas

Švietimas

Bendrasis ugdymas

Aukštasis mokslas

Neformalusis ugdymas

Švietimo politika

Valdymas

Teisėtvarka

Institucijos

Nelaimės

Nusikaltimai

Teisingumas

Tvarkdara

Kultūra

Menas

Mokslas

Pramogos

Įstaigos

Žiniasklaida

Įvairybės

Veidai

Sportas

Sveikata

Tvari Lietuva

Švietimas

Ekonomika

Visuomenė

Aplinka

Regionai

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

Alytus

Marijampolė

Utena

Telšiai

Tauragė

ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų

Pulsas. Europos ritmas

ELTA apklausos

Komentaras

Projektai

Kita

Kalendorius

Politika

Verslas

Finansinis raštingumas

Švietimas

Teisėtvarka

Kultūra

Sportas

Sveikata

Tvari Lietuva

Regionai

ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų

Pulsas. Europos ritmas

ELTA apklausos

Komentaras

Projektai

Kita

Seimo Ateities komitete diskutuota apie Lietuvos migracijos politiką ir užsieniečių integraciją

Publikuota: 2024-05-09 12:24

Atnaujinta: 2024-05-09 12:24

2024 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi ir Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriumi pristatė penktą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuota apie Lietuvos migracijos ir reemigracijos politiką, jos galimus pokyčius bei imigrantų padėtį mūsų valstybėje.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių daugumą sudaro baltarusiškų informacinių technologijų įmonių darbuotojai. Tačiau Lietuvai vis dar sudėtinga pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų: „Jeigu prieš keletą metų Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių gyveno apie 400, dabar jų yra 6089. Tam įtakos turėjo po Baltarusijos prezidento rinkimų prasidėjusi IT įmonių relokacija. Bet akivaizdu, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojus pritraukti vis dar sudėtinga“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad negalima sulyginti rusų ir baltarusių imigrantų, ir siūlė skirti daugiau lėšų saugumo struktūroms, kurios imigrantus prižiūri: „Mūsų manymu, negalima sulyginti baltarusių su rusais. Dabar 76 proc. rusų pasisako už agresiją, apie 70 proc. baltarusių norėtų keisti santvarką. Todėl manau, negalima atskirti jų. Žinoma, reikia daugiau lėšų skirti jėgos struktūroms, saugumui, imigracijai, nes reikia juos sužiūrėti“, – siūlė V. Janulevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad Lietuvoje Ukrainos karo pabėgėliai buvo išskirtinai greitai integruoti į darbo rinką: „Lietuva yra pavyzdys dėl ukrainiečių integracijos į darbo rinką. Lietuvos piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos priėmė juos išskirtinai gerai, greitai juos įdarbino. Vokietijoje dar šiandien svarstoma, ar įdarbinti Ukrainos pabėgėlius. Pas mus tos diskusijos pirmomis dienomis nebuvo, mes nusprendėme darbinti“, – sakė V. Šilinskas.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu imigrantai iš trečiųjų šalių turės kreiptis dėl leidimų gyventi Lietuvoje pratęsimo, o vėliau galės atsivežti ir savo šeimos narius. Todėl, pratęsiant leidimus gyventi Lietuvoje, būtina reikalauti lietuvių kalbos žinių: „Po kokių dvejų metų mes susidursime su situacija kada imigrantai iš trečiųjų šalių prašys pratęsti leidimus gyventi. Mes turim įdėti saugiklius, kad pratęsiant, jie jau mokėtų tam tikro lygmens lietuvių kalbos žinias, nes po pratęsimo jie jau galės atsivežti savo šeimos narius ir, galimai, pradės formuotis diasporos“, – perspėjo A. Abramavičius.

Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis atkreipė dėmesį, kad lietuviškai nemokantys imigrantai Lietuvoje gali būti išnaudojami, todėl jiems reikia teikti informaciją ir kitomis kalbomis: „Kai mes turime didesnį skaičių užsieniečių, mes turime didesnę riziką, dažniausiai dėl kalbos, kad jie bus išnaudojami. <...> Kaip mes apsaugom juos? Kalba čia yra svarbus elementas, nes informacijos prieinamumas yra lietuvių kalba“, – svarstė E. Bingelis.

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis siūlė sukurti imigrantų duomenų bazę, kuri būtų naudinga valstybinėms įstaigoms: „Reikia sukurti atvykstančių migrantų duomenų bazę. <...> Ji reikalinga tiek politikams, tiek migracijos departamentui ir saugumo departamentui, kas leistų taupyti išteklius išduodant leidimus“, – teigė B. Gruževskis.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjo, prof. Gintauto Mažeikio nuomone, svarbu kalbėti ne tik apie imigraciją į Lietuvą, bet ir apie reemigraciją. Jis pabrėžė tolerancijos svarbą skatinant emigrantus grįžti į tėvynę: „Aukštos kvalifikacijos asmenys grįžta į sau palankias aplinkas. Ta palanki aplinka gali būti susijusi su trimis „T“: tolerancija bohemai, rasei ir homoseksualumui. Tai, vadinasi, yra tam tikra socialinė, kultūrinė aplinka, kuri jiems atrodytų palanki ir į kurią jie galėtų integruotis. Jie bijo, kad grįžę negalės integruotis, neras sau vietos arba negalės kurti tinkamų verslų“, – kalbėjo G. Mažeikis.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (0 5) 239 6950

El. p. [email protected]

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija)

Dėmesio! Už šią informaciją ELTA neatsako. Už tai atsako ją publikavęs klientas.

Dalintis