Seimo Ateities komitetas inicijavo Rusijos karo prieš Ukrainą ilgalaikio poveikio Lietuvai scenarijų parengimą. Lapkričio 9 d. įvykusioje neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusijoje, surengtoje kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, buvo aptarti pirminiai scenarijų projektai.

Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas nužymėjo tris pamatinius scenarijus, kurie formuoja karo ilgalaikio poveikio mūsų šaliai kryptis: Ukrainos pergalės, pralaimėjimo ir „įšaldyto konflikto“, kuriame nė viena kariaujanti šalis nepasiekia lemiamos persvaros.

„Lietuvai nepalankiausias gali būti vidurinysis scenarijus – įšaldytas konfliktas“, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas. Tokiu atveju susvyruotų investuotojų pasitikėjimas regionu, darbo jėgos migracija vyktų sunkiai nuspėjamomis bangomis, o be šių faktorių būtų sunku tikėtis ekonomikos konkurencingumą užtikrinančio darbo našumo augimo. Karas paskatino kelių dešimčių tūkstančių darbingo amžiaus žmonių persikėlimą į Lietuvą – tai gali prisidėti prie darbo jėgos trūkumo Lietuvoje sušvelninimo. Ilgalaikį poveikį Lietuvai neišvengiamai turės tiekimo grandinių persitvarkymas, tačiau pagrindinių ekonomikos reformų kryptys nepriklausomai nuo karo baigties nesikeis: būtina pertvarkyti energetiką, vykdyti pramonės skaitmeninimą ir perėjimą prie žaliųjų technologijų.

Karo sukeltas gyventojų psichinės sveikatos pablogėjimas, gimstamumo rodiklių sumažėjimas jau dabar juntamai paveikė mūsų šalies demografinę situaciją ir jausis dar ilgai, sakė sociologas, Lietuvos socialinių mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys.

Karas truks ilgai, jis neišvengiamai tęsis ir kitais metais, tvirtino atsargos pulkininkas, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadovas Gintaras Bagdonas. Todėl bet kuriame karo pabaigos scenarijuje turi būti numatytos ne tik tolesnės investicijos į gynybą, bet ir strateginė komunikacija su užsienio partneriais ir Lietuvos piliečiais. „Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu turėtume vystyti „saugumo per pozityvumą“ naratyvą, vengdami karo pavojaus eskalacijos. Lietuvos gynybos užtikrinimas turi skambėti kaip pasiekiamas tikslas. Neturime gąsdinti potencialių investuotojų ir savo tautiečių“, – akcentavo atsargos pulkininkas.

Diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis akcentavo, kad karo poveikio Lietuvai scenarijuose būtina modeliuoti ir Baltarusijos ir Rusijos ateitį.

Jam antrino žurnalistas, politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. „Imperialistinė, revanšistinė Rusija ir provakarietiška Ukraina kartu egzistuoti negali: dabartiniam Rusijos režimui Ukrainoje reikia „galutinio sprendimo“, tai yra visiško ukrainiečių tautos sunaikinimo. Tai jie ir daro – Ukrainos teritorijas, kurių negali užimti, verčia humanitarinės katastrofos zona“, – pabrėžė apžvalgininkas. Dėl to, jo teigimu, egzistencinis Lietuvos politinis tikslas yra šį suvokimą įtvirtinti Vakarų sąjungininkų sostinėse.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas profesorius Raimundas Lopata pastebėjo, kad Lietuvos ir Ukrainos santykiai dar anaiptol nėra tokie visapusiški, kokių reikėtų. „Mes daug kalbame, kokius susitarimus su rusais ir baltarusiais mums reikia išbraukti iš politinės darbotvarkės, tačiau iki šiol su Ukraina neturime net dvišalės teisinės pagalbos sutarties“, – akcentavo Ateities komiteto pirmininkas. Tvarių ilgalaikių ryšių su Ukraina sumodeliavimas lieka itin aktualia Lietuvos politikos formuotojų užduotimi.

Gruodžio mėnesį Ateities komitetas numato tęsti diskusiją, aptardamas jau visiškai išvystytus Rusijos karo prieš Ukrainą ilgalaikio poveikio Lietuvai scenarijus.

Diskusijoje taip pat dalyvavo buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Diskusijos moderatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.