2022 m. gegužės 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kaip ir kasmet, Seime Vyriausybė atsiskaito už praėjusių metų darbus, šį kartą – už 2021 metus. Tiesa, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai nepritaria Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaitai ir apgailestauja, kad pateiktoje ataskaitoje ir pristatytuose šių metų veiklos prioritetuose apstu klaidingų ir pavėluotų sprendimų. Nepaisant to, kad XVIII Vyriausybės 2021 metų veiklos pagrindas turėtų būti ankstesnių metų pasiektos Lietuvos pažangos ir buvusių Vyriausybių darbų tęstinumo rezultatas, tai, kas šiandien buvo pristatyta, toli gražu frakcijos ir visuomenės turėtų lūkesčių nepateisina.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad Vyriausybė dirbo tebesitęsiančios COVID-19 bei Aliaksandro Lukašenkos dirbtinai sukurtos nelegalios migracijos krizės sąlygomis, neturėtų likti vietos klaidingiems ar pavėluotiems sprendimams.

„Vyriausybė pavėlavo spręsti sienos su Baltarusija uždarymo klausimą, tai lėmė didžiulį neteisėtų imigrantų skaičių Lietuvoje ir su tuo susijusius finansinius nuostolius. Vyriausybės veiksmai organizuojant į Lietuvą patekusių migrantų apgyvendinimą buvo padriki, o neefektyvus tam skirtų lėšų panaudojimas, nepagrįstas nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimas, vengimas bendradarbiauti su savivalda sukėlė žmogaus teisių pažeidimų, kursto ekstremistines nuostatas – tai kelia naujas rizikas, susijusias su visuomenės saugumu, valstybės reputacija ir teisine atsakomybe“, – sako parlamentaras.

Frakcijos seniūnas pastebi, kad tokios skambiai įvardytos XVIII Vyriausybės reformos, kaip „Mokesčių reforma“, „Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ ar „Valstybės tarnybos pertvarka“, vis atidedamos tolimesniam laikui. Visuomenei svarbūs, dar praėjusioje kadencijoje ar šios pradžioje parengti socialinės srities įstatymų projektai, reglamentuojantys asmeninio asistento paslaugas, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, vaiko priežiūros išmokas, būsto šildymo kompensacijas, šalpos išmokas lengvą negalią turintiems ir kt., Seimui pateikiami svarstyti gerokai vėluojant, taip sukuriant įtampą visuomenėje ir keliant grėsmę jų įgyvendinimui laiku, o kai kurie priimti siūlymai kuria socialinį neteisingumą ir socialinę atskirtį.

„Švietimo sistemoje inicijuojama ir vykdoma bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir kolegijų tinklų pertvarka nepagrįsta aiškiais kriterijais ir išsamia analize, nepalankiai vertinama dalykinių mokytojų asociacijų ir ekspertų. Ne geresnė situacija ir sveikatos priežiūros sistemoje. Vyriausybės ataskaitoje skambiai įvardytos Greitosios medicinos pagalbos reformos teisinį pagrindą sukūrė ne Vyriausybė, bet Seimo nariai, o parengti sveikatos sistemos reformos įstatymų projektai užprogramuoja ne progresą, o grįžimą prie sovietinės sveikatos priežiūros sistemos, tačiau Vyriausybė girdi tik save pačią“, – sako V. Fiodorovas.

Pasak jo, Vyriausybė vykdė nenuoseklų COVID-19 pandemijos valdymą, tai supriešino visuomenę ir sukėlė papildomų grėsmių ir taip blogėjusiai vaikų vakcinacijai skiepų kalendoriuje esančiomis vakcinomis.

Parlamentaras apgailestauja, kad kopijuoti svetimas idėjas ir pateikti jas kaip savo šiems valdantiesiems jau tampa norma. Pavyzdžiui, ataskaitoje Vyriausybė, besigirdama daug nuveikusi teisėsaugos srityje – padidinusi notaro paslaugų prieinamumą (pradėtos teikti nuotoliniu būdu), baudžiamojo proceso viešumą (numatyta nuotolinio baudžiamojo proceso galimybė) ir kita – pamiršta paminėti, kad šie ir kiti projektai buvo pateikti dar praeitos XVII Vyriausybės.

Vykdyti užsienio politiką Vyriausybei taip pat nesiseka. „Akivaizdu, kad valdantieji nesiima reikiamų politinių, teisinių ir diplomatinių priemonių ekonominiams santykiams su Kinija ir verslo patirtos žalos mažinimui bei nesprendžia problemos dėl sumažėjusios Klaipėdos jūrų uosto krovos ir Lietuvos geležinkelių pervežimų“, – sako V. Fiodorovas.

Seimo Darbo partijos frakcija atkreipia dėmesį, kad šioje ataskaitoje trūksta objektyvumo įvardijant ir įvertinant Vyriausybės veiklos nesėkmes. Net Valstybės kontrolė teigia, kad Vyriausybės ataskaita nėra išsami ir tiksli, kad joje aprašomi ne visi atlikti darbai ir pasiekti rezultatai, taip pat nenurodomi vėluojantys ar neatlikti darbai, nenurodomos vėlavimo priežastys, o tai nesudaro sąlygų tinkamam visuomenės informuotumui užtikrinti ir efektyviai parlamentinei kontrolei vykdyti dėl vėluojamų įgyvendinti darbų ir jų įtakos šalies ekonominei ir politinei situacijai. Akivaizdu, kad ataskaita tėra eilinis popiergalis, kuris nuguls į stalčių ir įeisi į istoriją kaip nereikšmingų minčių kratinys.