Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Atitinka visas paieškos frazes
Atitinka bent vieną
Visuose laukuose
Tik pavadinimai
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Seimo narės Astos Kubilienės pranešimas: „Seimo laikinoji grupė: ketindamas įteisinti medikamentinį abortą, Arūnas Dulkys skatina neregistruotų vaistų naudojimą?“
Publikuota: 2022-05-1708:39
Atnaujinta: 2022-05-1708:39
2022 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo laikinoji grupė „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, prašydama paaiškinti, kuo remdamasis jis siekia įteisinti medikamentinį abortą, nors preparatai, reikalingi jo atlikimui, yra neregistruoti Lietuvos rinkai.
Š. m. balandžio 27 d. baigtu derinti įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo“ ministras ketina patvirtinti Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašą, kuriame numatomas medikamentinio aborto legalizavimas. Aprašo 18 punkte nurodoma, kad „Vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugai suteikti gali būti skiriami ir išrašomi tik Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Sąjungos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše įregistruoti vaistiniai preparatai, kurių charakteristikų santraukose nurodyta, kad vaistiniai preparatai vartojami nuosekliai besivystančio gimdinio nėštumo nutraukimui. Registruoti vaistiniai preparatai nėštumui nutraukti skiriami laikantis jų charakteristikų santraukose pateiktų nurodymų.“
„Nėštumo nutraukimui naudojamas preparatas „Mifepristone“ yra išregistruotas, nes trejus metus iš eilės nebuvo pateiktas Lietuvos rinkai, kaip to reikalauja Europos vaistų direktyva ir Farmacijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis. Taigi, juo šiuo metu Lietuvos rinkoje negali būti prekiaujama. Kitas preparatas yra rinkai teikiamas kaip vardinis vaistas. O tokiu atveju ne vaisto gamintojas, o gydytojas prisiima visišką atsakomybę. Akivaizdu, kad tokiu atveju, jei tektų atlyginti žalą, pasekmės medikams būtų ypač skausmingos. Ministras to akivaizdžiai neįvertino, kas dar kartą rodo jo labai ribotą kompetenciją ministerijos veiklos srityse“, – teigia laikinosios grupės pirmininkė Seimo narė Asta Kubilienė.
Kreipimesi ministro prašoma atsakyti į šiuos klausimus:
1. Kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministras įteisino medikamentinį abortą, kai nei vienas iš nėštumui nutraukti naudojamų praparatų nėra registruotas (kaip jau minėta, „Mifepristone“ yra išregistruotas, „Cytotec“ rinkai teikiamas kaip vardinis preparatas)?
2. Ar ministras supranta, kad tokiu būdu įteisindamas medikamentinį nėštumo nutraukimą, kai nėra registruotų vaistinių preparatų nėštumui nutraukti, skatina neregistruotų vaistų vartojimą ir klaidina Lietuvos gyventojus dėl „Mifepristone“ vartojimo legitimumo?
3. Atsakomybė už vardinių preparatų naudojimą (mūsų atveju – „Cytotec“) tenka gydytojui (Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis)? Ar tokia rizika Lietuvos medikų reputacija ir ekonomine gerove, jei tektų atlyginti kilusią žalą, yra, ministro manymu, pagrįsta?