2025 m. sausio 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Saulio 6 d., pirmadienį, 11 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje vyks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno organizuojama spaudos konferencija „Lietuvos pasitraukimas iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos“. Joje tai pat dalyvaus vienas iš ilgiausiai Ukrainoje kovojančių lietuvių, gudų Konstantino Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas Rimas Armaitis.

Praėjusią liepą Seimas pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Kasetinių šaudmenų (Oslo) konvencijos. Šalis galutinai iš šios konvencijos pasitrauks šių metų kovą. Per trumpą laiką buvo atliktas parengiamasis darbas, sutelkta parama Seime, apie tokį ketinimą iš anksto informuoti sąjungininkai. „Buvo padarytas greitas ir reikalingas sprendimas, nes nuo 2010 m., kai Lietuva tapo Oslo konvencijos šalimi, iš esmės pasikeitus grėsmėms šalies nacionaliniam saugumui, negalime iš anksto priešui pasakyti, kad vieno ar kito pajėgumo nenaudosime valstybės gynybai“, – sako NSGK pirmininko pavaduotojas.

Valstybės gynybai ir karinių pajėgumų stiprinimui turi būti sutelktos visos įmanomos priemonės. L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad Suomijoje prasidėjo rimtos diskusijos dėl grįžimo prie priešpėstinių minų, o tai susiję su galima diskusija dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Suomijos kariuomenės vadas generolas Janė Alberti Jakola (Janne Alprtti Jaakkola) viešai teigė, jog Suomijos prisijungimas prie Otavos konvencijos prieš 12 metų atspindėjo to meto pasaulinius įvykius, o dabartinė saugumo aplinka yra visiškai kitokia.

Karas Ukrainoje rodo, kad Rusija yra linkusi kariauti pozicinį karą, kuriame didelė reikšmė tenka įvairių rūšių minoms, įskaitant ir priešpėstines. Pradėję kariauti, ukrainiečiai greitai suvokė priešpėstinių minų svarbą ir poreikį. Deja, Ukraina yra Otavos konvencijos dalyvė. Dalyvavimo ginkluotame konflikte atveju konvencija efektyviai apriboja bet kokias pasitraukimo iš jos galimybes. Tuo pagrindu JAV nuosekliai neigiamai atsakinėjo į visus Ukrainos prašymus tiekti priešpėstines minas. Lūžis įvyko 2024 m. lapkritį, kai prezidentas Joe Bidenas pritarė priešpėstinių minų tiekimui. Tai siunčia labai aiškų signalą, kad JAV remia priešpėstinių minų naudojimą ginantis nuo Rusijos agresijos.

Spaudos konferencijoje bus pristatyti šis ir kiti argumentai, leidžiantys pradėti analogiškas diskusijas ir Lietuvoje bei svarstyti šalies pasitraukimą iš Otavos konvencijos. „Rengiantis tokiam žingsniui, turime tiek telkti palaikymą šalies viduje, tiek derinti veiksmus su kitomis mūsų regiono valstybėmis, pirmiausia Suomija, kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija“, – pažymi L. Kasčiūnas.

Konvencija, draudžianti priešpėstinių minų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą, pasirašyta 1999 m. kovo 1 d., įsigaliojo 2003 m. lapkričio 1 d., o Lietuva prie jos prisijungė 2004 m.