65 proc. platformos partnerių Europoje teigė, kad laisvė, kurią suteikia partnerio statusas, jiems yra svarbesnė nei samdomo darbuotojo padėties užtikrinamos didesnės socialinės garantijos. Didžioji dauguma (82 proc.) kurjerių mano, kad samdomo darbuotojo statusas neturėtų būti primetamas prieš jų pačių valią.

Lietuvoje situacija yra panaši. 80 proc. „Wolt“ kurjerių mūsų šalyje sutinka, kad svarstoma direktyva turėtų suteikti geresnę apsaugą užsiimantiems veikla su platformomis. Tačiau tuo pačiu net 94 proc. apklaustųjų išreiškė poziciją, kad turėtų būti išsaugota galimybė jiems patiems rinktis, kada užsiimti veikla, kokius užsakymus priimti, kokias transporto priemones naudoti, ir bendradarbiauti su skirtingomis kompanijomis. Trys ketvirtadaliai (73 proc.) apklausos dalyvių Lietuvoje mano, kad darbuotojo statusas jiems neturėtų būti siūlomas prieš jų norą.

„Nauji skaitmeninių technologijų įgalinti darbo ir verslo modeliai ES įsitvirtino per labai trumpą laiką ir greitai tapo svarbia Bendrijos ekonomikos dalimi. Tačiau daugelyje šalių darbo santykius reguliuojantys įstatymai nespėjo prie šių pokyčių prisitaikyti, todėl iš esmės neturime nuoseklaus teisinio reglamentavimo. Šiuo metu derinama direktyva gali tapti svarbiu postūmiu ir šioje srityje įnešti daugiau aiškumo apibrėžiant, kaip tokio pobūdžio darbas turėtų būti organizuojamas. Palaikome pastangas sukurti aiškias taisykles, tačiau tai darant labai svarbu įsiklausyti į pačių su skaitmeninėmis platformomis dirbančių asmenų nuomonę ir prioritetus“, – sako „Wolt“ Europos Sąjungos ir Baltijos šalių viešosios politikos skyriaus vadovas Robert Torvelainen.

Patiems kurjeriams atrodo, kad tokio įsiklausymo kol kas trūksta. Tik 40 proc. „Wolt“ partnerių mano, kad ES įstatymų leidėjai girdi jų nuomonę. Vos 34 proc. kurjerių teigia, kad jų poreikius supranta vietos politikai. Lietuvoje platformos partnerių vertinimas šiuo požiūriu dar pesimistiškesnis – kad ES ir vietos politikai juos girdi, mano tik atitinkamai 29 proc. ir 19 proc. kurjerių.

„Daug pasako vien tai, kad 7 iš 10 platformos partnerių Lietuvoje ir 6 iš 10 Europoje apie juos tiesiogiai paliesiančią direktyvą apskritai nėra girdėję. Tai rodo, kad įstatymų leidėjai neskiria deramo dėmesio savo siūlomų pakeitimų pristatymui visuomenei ir konkrečiai tai jos daliai, kurios interesus direktyva turėtų ginti. Reglamentavimas paprasčiausiai negali tinkamai atspindėti su platformomis dirbančių žmonių poreikių, jei apie siūlomas nuostatas dauguma jų net nežino“, – įsitikinęs R. Torvelainen.

Pasiūlytoje direktyvoje numatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar skaitmeninė platforma yra darbdavys. Tai nėra tiesioginis esamų darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens apibrėžčių pakeitimas, bet šis pasiūlymas leistų lengviau apsvarstyti bendradarbiaujančių partnerių-kurjerių statusą.

„Wolt“ kurjerių apklausą 15 ES valstybių tyrimų bendrovė „Taloustutkimus” atliko šių metų vasario-kovo mėnesiais. Iš viso Europoje buvo apklausta 6811, o Lietuvoje – beveik 400 kurjerių.

Apie Wolt

„Wolt“ yra Helsinkyje įsikūrusi technologijų bendrovė, valdanti internetinę platformą, skirtą vartotojams, prekybininkams ir kurjeriams-partneriams. Ji sujungia, norinčius užsisakyti maisto ar kitų prekių, su tais, kurie nori jas parduoti, ar pristatyti. Tam „Wolt“ kuria ir vysto įvairias technologijas – nuo logistikos iki mažmeninės prekybos programinės įrangos ir finansinių sprendimų. 

Įmonė valdo savo maisto prekių parduotuves „Wolt Market“. Šalia pagrindinių paslaugų „Wolt“ savo klientams siūlo ir „Wolt+“ (prenumeratos paslauga klientams), „Wolt at Work“ (maitinimo lengvatos ir pristatymas į biurą įmonėms), „Wolt Drive“ (greitas paskutinės mylios pristatymas prekybininkams) ir „Wolt Self-Delivery“ (paslauga prekybininkams partneriams, turintiems savo kurjerius). „Wolt“ savo veikla siekia gerinti gyvenimą miestuose, įgalinant ir auginant vietos bendruomenes.

Įmonė buvo įkurta 2014 m., o 2022 m. suvienijo jėgas su „DoorDash“. Šiuo metu „DoorDash“ vykdo veiklą 27 šalyse, iš kurių 23 šalyse veikia „Wolt“ prekės ženklas.