„SME Finance“ ekspertų nuomone, LR Vyriausybės paruoštame ekonomikos skatinimo plane galima įžvelgti nemažai veiksmingų priemonių, padėsiančių Lietuvos verslui lengviau susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis, tačiau šioje programoje nebuvo atsižvelgta į galimybes finansuoti verslą pasitelkiant alternatyvaus finansavimo rinkos dalyvius.

„Ekonomikos skatinimo plane pastebime daug teisingų ir veiksmingų priemonių, tačiau su verslo finansavimu susijusiose veiksmuose pagrindinis dėmesys yra skiriamas tradiciniams finansuotojams, t. y. bankams. Pavyzdžiui, planuojama skolinimo potencialą padidinti 2 mlrd. Eur, mažinant bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir mažinant likvidumo rezervus. Tačiau Lietuvos komerciniai bankai šiuo metu puikiai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus ir turi daug laisvo kapitalo. Problema yra ne bankų kapitalo trūkumas, bet rizikos apetito trūkumas bankuose. 2020 m. sausį pagal metinę bankų paskolų portfelio verslui dinamiką Lietuva užėmė antrą vietą nuo galo visoje euro zonoje – tai yra signalas, kad didieji bankai turi itin žemą rizikos apetitą ir šiuo metu „medžioja“ tik stambius klientus, apeidami smulkųjį ir vidutinį verslą“, – teigia

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„SME Finance“ direktoriaus Mindaugo Mikalajūno teigimu, koronavirusas Lietuvos verslą pirmiausiai paveiks per apyvartinio kapitalo prizmę, todėl rinkoje fiksuosime milžinišką apyvartinio kapitalo finansavimo poreikio šuolį. „Artimiausiu metu dalis Lietuvos bendrovių gali susidurti su užsakymų sumažėjimu bei smarkiai vėluojančiais atsiskaitymais, tačiau ir toliau turės vykdyti būtinus finansinius įsipareigojimus. Atskirais atvejais dalis Lietuvos bendrovių gali, priešingai, fiksuoti ženklų užsakymų šuolį. Abiem atvejais įmonėms reikės greitai pasipildyti apyvartinio kapitalo atsargas, o šią funkciją puikiai atlieka nebankinio finansavo sektoriuje veikiančios sąskaitų finansavimo arba faktoringo bendrovės. Ekstremaliomis sąlygomis būtent nebankinio finansavimo įmonių sukauptos kompetencijos ir galimybės gali būti efektyviai panaudotos verslui finansuoti. Gebėjimas suteikti įmonėms iki 5 mln. Eur finansavimą per keletą darbo valandų – tai viena iš svarbių sąlygų, galinčių verslo įmonėms padėti sklandžiau tvarkyti finansinius srautus, kurti naujas tiekimo grandines, užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą net ir tais atvejais, kai pajamos krinta“, – akcentuoja M. Mikalajūnas.

Atsižvelgdami į tai, „SME Finance“ ekspertai siūlo išplėsti Vyriausybės paruoštą ekonomikos skatinimo planą papildomomis priemonėmis, orientuotomis į alternatyvų finansavimą:

2016 m. veiklą pradėjusi lietuviško kapitalo įmonė „SME Finance“ šiuo metu yra didžiausia Baltijos šalyse nebankinio finansavimo bendrovė, suteikusi finansavimo už 330 mln. eurų. Įmonė valdo 35 mln. eurų paskolų portfelį. Tarp nebankinio sąskaitų finansavimo bendrovių „SME Finance“ yra vienintelė, turinti bendradarbiavimo sutartis su tarptautine prekinio kredito draudike „Coface“ ir INVEGA. 2020 m. kovą „SME Finance“ pirmoji tarp ne bankinių finansuotojų Baltijos šalyse pasirašė bendradarbiavimo sutartį su banku „Citadele“. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje dirba 38 finansavimo specialistai.

Mindaugas Mikalajūnas, „SME Finance“ generalinis direktorius ([email protected]; +37061655603)

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas ([email protected]; +37069874451)