Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 75 baziniais punktais. Šis esminis žingsnis paankstina perėjimą nuo ilgai buvusio itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, kuris padės užtikrinti, kad infliacija laiku vėl taptų ECB siekiamo 2 % vidutiniu laikotarpiu dydžio. Vadovaudamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba numato, kad per kelis artimiausius posėdžius ji toliau didins palūkanų normas, kad slopintų paklausą ir neleistų susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiams. Tokio pobūdžio politiką Valdančioji taryba reguliariai vertins, atsižvelgdama į gaunamą informaciją ir į tai, kaip kinta infliacijos perspektyva. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį.

Šiandien Valdančioji taryba priėmė tokį sprendimą ir numato, kad palūkanų normas didins toliau, nes infliacija tebėra gerokai per didelė ir tikėtina, kad ji dar gana ilgą laiką viršys tikslinį lygį. Pagal išankstinį Eurostato įvertį, rugpjūčio mėn. infliacija buvo 9,1 %. Sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos, kai kuriuose sektoriuose dėl ekonomikos atsivėrimo padidėjęs paklausos spaudimas ir tiekimo kliūtys toliau didina infliaciją. Kainų spaudimas tebestiprėjo ir apėmė daugiau sektorių, o infliacija artimuoju laikotarpiu gali dar padidėti. Kai ilgainiui išnyks šiuo metu infliaciją didinantys veiksniai, o pinigų politikos normalizavimo poveikis pasieks ekonomiką ir kainų nustatymą, infliacija sumažės. Kalbant apie ateitį, pažymėtina, kad ECB ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozę ir dabar numato, kad 2022 m. infliacija vidutiniškai bus 8,1 %, 2023 m. – 5,5 %, o 2024 m. – 2,3 %.

Pagal naujausius duomenis, 2022 m. pirmąjį pusmetį atsigavęs, euro zonos ekonomikos augimas vėliau gerokai sulėtės, o paskutinę šių metų dalį ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį numatomas ekonomikos sąstingis. Labai didelės energijos kainos mažina gyventojų pajamų perkamąją galią, o tiekimo kliūtys, nors ir mažėja, vis dar varžo ekonominį aktyvumą. Be to, nepalanki geopolitinė padėtis, visų pirma nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą, neigiamai veikia verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Ši perspektyva perteikta ir ekspertų naujausiose ekonomikos augimo prognozėse – jos gerokai sumažintos likusiai šių metų daliai ir visiems 2023 m. Šiuo metu ekspertai numato, kad ekonomika 2022 m. augs 3,1 %, 2023 m. – 0,9 %, o 2024 m. – 1,9 %.

Dėl pandemijos atsiradusios ir dar neišnykusios silpnosios vietos vis dar kelia riziką sklandžiam pinigų politikos poveikio perdavimui. Todėl Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą.

Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 75 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 1,25 %, 1,50 % ir 0,75 % ir bus taikomos nuo 2022 m. rugsėjo 14 d.

Padidinus palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe virš nulio, dviejų pakopų atlyginimo už laikomą atsargų perteklių sistema nebereikalinga. Todėl šiandien Valdančioji taryba nusprendė sustabdyti šios sistemos taikymą nustatydama nulinį daugiklį.

Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradėjo didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti didelio likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos pobūdį.

Kalbant apie SPPP, pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Sumos, gautos iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestuojamos lanksčiai, siekiant apsisaugoti nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui.

Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad pasibaigiantys trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operacijų terminai netrukdytų sklandžiam jos pinigų politikos perdavimui. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.

Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties jos siekiamu 2 % lygiu. Politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, padėdama Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.45 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.