! Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. mero rinkimai; rezultatai; Kazlų Rūda)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Atitinka visas paieškos frazes
Atitinka bent vieną
Visuose laukuose
Tik pavadinimai
Politika
Verslas
Finansinis raštingumas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Regionai
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
!Atnaujinti detalios paieškos parametrai
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Finansinis raštingumas
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Švietimas
Ekonomika
Visuomenė
Aplinka
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Finansinis raštingumas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Regionai
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
ELTA apklausos
Komentaras
Projektai
Kita
Startavo I. Vėgėlės moderuojamas diskusijų ciklas: ieškota atsakymo, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais
Publikuota: 2023-09-1819:32
Atnaujinta: 2023-09-1910:19
Ieškom
Sprendimo
Pirmadienį startavo advokato Igno Vėgėlės moderuojamas diskusijų ciklas „Ieškom sprendimo“. Kaip Vilniuje įvykusiame renginyje sakė profesorius I. Vėgėlė, iniciatyvos tikslas – suvienijus neabejingus Lietuvos intelektualus rasti atsakymus į svarbiausius Lietuvos valstybei klausimus.
„Mano vaidmuo yra būti moderatoriumi šiame diskusijų klube ir diskusijų konferencijose. Kartu su iškiliais visuomenės žmonėmis, žinomais specialistais bandysime rasti atsakymą, kaip galima pakeisti valdymą Lietuvoje“, – teigė I. Vėgėlė.
Pirmosios diskusijos metu iškeltas klausimas – kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais. Diskusijoje dalyvavęs politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis atsakydamas į šį klausimą aptarė Lietuvos visuomenės santykį su valdžia. Jis neslėpė – Lietuvoje esamą problemų dėl demokratijos realizavimo valstybėje.
„Lietuvoje nėra suprantama, kad yra dvi demokratijos vienu metu. Viena demokratija yra rinkimų metu, kai per rinkimus yra reikalingas pasitikėjimas. Pavadinkime tai pasitikėjimo demokratija. Kita demokratija – tai nepasitikėjimo demokratija. Vos tik mes išrenkame savo atstovus, reikia 4 ar 5 metus kankintis, kad juos kažkaip suvaldytume. Šie du elementai yra vienoje vietoje“, – samprotavo prof. A. Jokubaitis.
„Lietuvoje demokratija yra fatalistinė. Lietuviai galvoja, kad viskas išsispręs savaime arba viską išspręs Europos Sąjunga, arba likimas, arba NATO. O mes galime daryti ką norime, galime vienas kitą kritikuoti ir nieko konstruktyvaus nepasakyti“, – teigė profesorius.
Jis leido suprasti, kad jo požiūriu visuomenė yra pernelyg atitolusi nuo bendro labo siekio. Ir tai, akcentavo jis, tiesiog užprogramuoja tam tikras visuomenėje bei valdžioje kylančias problemas.
„Lietuviai užsiima kiekvienas savo reikalais ir mano, kad kažkokia spontaniška tvarka prives prie geriausių rezultatų. Aš turiu abejonių, kad taip atsitinka. Gali paaiškėti, kad šis rezultatas nėra geriausias“, – teigė filosofas.
Savo ruožtu advokatas I. Vėgėlė pasitelkė statistiką ir konkretizavo problemas, kurios, jo manymu, bado akis kalbant apie visuomenės, valstybės bei valdžios santykį.
„Vadinamasis demokratijos tvarumo barometras rodo, kad 2022 m. buvo žemiausias pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir politinėmis partijomis. Tragiški skaičiai“, – akcentavo profesorius.
„Lietuvos pasitikėjimas demokratija – prastas. 55 proc. gyventojų mano, kad paprastas žmogus Lietuvoje niekam nerūpi”, – tvirtino I. Vėgėlė, pridurdamas, kad su tuo susijusi kraštutinio liberalizmo politika.
„Iš kraštutinio liberalizmo, kurį stumia politinė valdžia, mes atsidūrėme dideliame susipriešinime. Darau tokią prielaidą. Kas yra suinteresuotas tokiu susipriešinimu ir kas tai gali įveikti?“ – klausė I. Vėgėlė.
Diskusijoje dalyvavęs politologas dr. Vincentas Vobolevičius savo ruožtu pateikė savo nuomonę, kodėl ir Lietuvos visuomenėje kyla įtampos.
Anot jo, viena iš to priežasčių yra tai, kad didesnė dalis viešosios nuomonės lyderių yra iš to paties „socialinio burbulo“.
„Jie yra iš liberalaus socialinio fono. Todėl jie atitinkamai ir kalba. Nėra proceso, kuris generuotų konservatyviai kalbančius žmones“, – teigė V. Vobolevičius.
Tačiau, akcentavo jis, nereikėtų laikytis nuostatos, kad kalbant apie visuomenėje dominuojančias nuomones reikėtų ieškoti konkrečių kaltininkų. Politologo teigimu, kova dėl viešosios nuomonės visada yra kompleksiškas reiškinys.
„Todėl problema yra pačiame žodyje „turi“, kad kažkas turi duoti laisvę, kad kažkas turi susilaikyti nuo noro kažką uždominuoti. „Turi“ yra normatyvinis dalykas. Kaip veikia mechanizmas... Jei tu, kaip politikos verslininkas, matai priėjimą prie valdžios užčiaupdamas kažkam burną ir, kad tai bus populiaru – tai tu ir užčiaupsi. Nebent kažkas tau neleis. Todėl mūsų problema yra tai, kad neleidžiančių kaip ir nėra. Yra liberalėjimas, kuris yra organiškas, liberalijimas, kurį skatina įvairios institucijos... Tačiau to drausti negalima“, – samprotavo V. Vobolevičius, pridurdamas, kad gerai veikiančioje demokratijoje visada turi būti dvi apylygių jėgų stovyklos.
„Turi būti kelios panašiai vienodos pusės, kad peržengus į vieną pusę nepatenkinti žmonės turėtų kur nueiti ir už ką pabalsuoti“, – apibendrino jis.