Apklausa vykdyta: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje - CV-Online, Slovakijoje, Čekijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Suomijoje.

Apklausos rezultatai atskleidė, kiek respondentai yra patenkinti savo darbo užmokesčiu ir kad maždaug vienas iš keturių asmenų (27 proc.) yra patenkintas arba labai patenkintas dabartiniu savo darbo užmokesčiu. Vis dėlto pažymėtina, kad 32 proc. respondentų nurodė, kad jaučiasi nepatenkinti savo pajamomis, o 41 proc. laikėsi neutralios pozicijos ir teigė, kad jie yra „nei patenkinti, nei nepatenkinti“.

Lietuvoje nepatenkintų savo atlyginimu yra 42 %, Latvijoje – 41 %, o Estijoje net 45 % apklausoje dalyvavusių darbuotojų.

Daugiau kaip pusė respondentų (53 proc.) nurodė, kad jie yra nuvertinami ir, atsižvelgiant į darbo pareigas bei atsakomybes, gauna per mažą atlyginimą, vos 1 proc. respondentų mano, kad jie yra pervertinti. 26 proc. dalyvių teigė manantys, kad jų dabartinis atlyginimas yra pagrįstas - teisingas.

Baltijos šalyse labiausiai nuvertinami jaučiasi Latvijos darbuotojai, net 57 % jų mano, kad gauna per mažą atlyginimą, Lietuvoje taip manančių yra 54 %, o Estijoje - 51 %. Tačiau Latvijoje, palyginus su Lietuva ir Estija (19 proc.), yra daugiausiai teigiančių, kad gauna teisingą atlygį - 24 %. Taigi, Latvijoje, nei kitose Baltijos šalyse, yra daugiau nuvertinamų, bet ir daugiau teisingą atlygį gaunančių darbuotojų.

Trečdalis respondentų (33 proc.) pareiškė, kad jų lūkesčius atitiktų 11–20 proc. didesnis, nei dabar gauna, darbo užmokestis. Dar 31 proc. pageidavo 20–50 proc. padidinimo, o 13 proc. nurodė, kad juos tenkintų 6–10 proc. didesnis atlyginimas. Be to, 5 proc. dalyvių išreiškė ambicingą norą esamą atlyginimą padvigubinti.

Įdomu tai, kad apklausos duomenys taip pat parodė mažesnių atlyginimų ir didesnių lūkesčių dėl darbo užmokesčio ryšį. Didesnio atlyginimo padidinimo linkę tikėtis mažiau uždirbantys dalyviai. Be to, kad ir koks būtų jų atlyginimas, dauguma dalyvių būtų patenkinti 11–20 proc. arba 20–50 proc. didesniu atlyginimu.

Apklausos metu buvo nagrinėjamas ne tik pasitenkinimas darbo užmokesčiu, bet ir tai, ar dalyviai yra linkę rekomenduoti savo dabartinę darbo vietą kitiems.

Darbuotojų rekomendavimo indeksas (angl. net promoter score, NPS) rodo, ką darbuotojai mano apie organizaciją, ir yra grindžiamas vienu paprastu klausimu: „Kiek tikėtina, kad rekomenduosite pas mus įsidarbinti savo šeimos nariams ir draugams?“. eNPS apskaičiuojamas nustatant, kokią apklaustųjų procentinę dalį sudaro ambasadoriai, o kokią – nepatenkinti, ir atimant nepatenkintųjų procentą iš ambasadorių. eNPS vertinimo skalė gali būti tarp -100 ir 100. Rodiklio reikšmė nuo +10 iki 30 vertinama kaip gera, o viršijanti 50 laikoma puikia.

Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į susirūpinimą keliančią tendenciją: tik 17 proc. darbuotojų aktyviai rekomendavo savo įmonę, o 58 proc. buvo linkę nerekomenduoti kitiems darbuotojams joje įsidarbinti. Ši tendencija nerekomenduoti įsidarbinti buvo ypač pastebima tarp mažesnį atlyginimą gaunančių asmenų.

Lietuvoje eNPS mažiausias Baltijos šalyse ir yra -36, Estijoje rezultatas labai panašus neigiamas -35, tik Latvijoje šis rodiklis šiek tiek geresnis, bet taip pat ne teigiamas -32.

Atsižvelgiant į galimą nepasitenkinimo darbo užmokesčiu poveikį darbuotojų kaitai, apklausoje dalyvių buvo klausiama, ar jie planuoja per ateinančius šešis mėnesius ieškoti naujo geriau apmokamo darbo. 40 proc. respondentų atsakė teigiamai. Tai rodo didelį darbuotojų norą gauti didesnį užmokestį.

Be to, 39 proc. nebuvo apsisprendę dėl savo karjeros planų, o 21 proc. neketina keisti darbo. Mažesnius atlyginimus gaunantys respondentai buvo labiau linkę aktyviai ieškoti kito darbo.

Lietuvoje apsisprendusių ieškoti geriau apmokamo darbo yra tiek pat kiek ir Latvijoje – 33 proc., Estijoje jų daugiau – 36 %. Estijoje mažiausiai iš Baltijos šalių yra neplanuojančių ieškoti geresnio darbo – 21 %, Lietuvoje geriau apmokamo darbo artimiausiu metu neplanuoja ieškoti - 24 %, Latvijoje dar daugiau – 29 % respondentų.

Taigi, darbo rinkos dalyviai mobiliausi Estijoje, mažiausiai linkę keisti darbus – Latvijoje.

Dabartinėje darbo rinkoje, kurioje darbo galimybių dažnai būna daugiau nei darbo ieškančių darbuotojų, organizacijos turi teikti pirmenybę konkurencingiems užmokesčio paketams, siekdamos pritraukti talentingų specialistų ir juos išlaikyti.

Be to, kai darbuotojai svarsto keisti darbą, darbdavio prekės ženklas bei darbuotojų rekomendacijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį pasirenkant darbdavį.

___