Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus šių metų birželio 29 d. savo dekretais pašalino iš kunigystės luomo buvusius dvasininkus Vitalijaus Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko.

Valdantysis Vyskupas prendimą pašalinti juos iš kunigų priėmė remdamasis Vilniaus - Lietuvos vyskupijos Bažnyčios teismo išvada, kuria buvę dvasininkai buvo pripažinti kaltais padarę kanoninius nusikaltimus.

Teismas kiekvieno iš dvasininkų bylą nagrinėjo atskirai. Birželio 29 d. Vilniuje, Šventosios Dvasios vienuolyne, įvyko keturi iš eilės bažnytinio teismo posėdžiai.

Pagal Bažnyčios nuostatus, Valdantis Vyskupas turi visą kanoninės valdžios pilnatvę, leidžiančią jam vienam priimti tokius sprendimus. Nepaisant to, metropolitas Inokentijus, siekdamas išvengti asmeninio šališkumo, bei užtikrinti visišką bylos nagrinėjimo objektyvumą, perdavė bylą vyskupijos bažnytiniam teismui.

Teismo sudėtyje buvo dvasininkai tiek iš parapijose tarnaujančių kunigų, tiek iš vienuolijų. Teismas atidžiai išnagrinėjo dvasininkų veiksmus ir viešus pasisakymus, juos vertinant buvo įtraukti kanonų teisės žinovai. Taip pat buvo išklausyti daugybės liudytojų liudijimai, prisiekusių prie Kryžiaus ir Evangelijos.

Bažnyčios teismas V. Mockaus, V. Dauparo, G. Ananjevo ir V. Seliavko veiksmus vertino išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės plotmėje. Teismo sprendimas neturi nieko bendra su politika ar įvykiais tarptautinėje erdvėje. 

Remdamasis tyrimo rezultatais, Bažnyčios teismas patvirtino: kunigo priesaikos sulaužymo ir melagingų pranešimų (Šv. Apaštalų 25 kanonas), nepaklusnumo valdančiajam vyskupui ir visuomeninės veiklos be savo vyskupo palaiminimo faktus (Šventųjų Apaštalų 39 kanonas); sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, taip pat bažnytinės taikos griovimą (IV Visuotinio Susirinkimo 18 kanonas ir V-VI Trulasietiško Soboro 34 kanonas), schizmatinę veiklą, perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo ketinimą ir organizavimą (I Visuotinio Susirinkimo 16 kanonas), taip pat visų keturių dvasininkų dalyvavimą kampanijoje, kuria siekiama diskredituoti Bažnyčią ir jos vyskupus.

Teismas nustatė, kad V. Mockus, V. Dauparas, G. Ananjevas ir V. Seliavko, bendradarbiaudami su valstybės valdžios atstovais, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Lietuvoje būtų įkurta paralelinė Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai priklausanti bažnytinė struktūra. 

Be to, schizmatinei veiklai vadovaujantys dvasininkai visiškai atmetė teisinę perėjimo iš vienos vietinės bažnyčios į kitą tvarką.

Paklusnumas Valdančiajam Vyskupui yra norma ir kitose vietinėse bažnyčiose. Pavyzdžiui, visai neseniai Estijos Konstantinopolio patriarchato Apaštališkosios Ortodoksų Bažnyčios dvasininkas buvo nušalintas už nepaklusnumą ir viešą veiklą be vyskupo palaiminimo. Tačiau Konstantinopolio vyskupas ne tik pašalino estų dvasininką iš dvasininkų luomo, bet ir atėmė iš jo galimybę priimti Šv. Komuniją iki visiškos atgailos.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas teisiamas dvasininkas (pagal nuostatus kiekvienas buvo kviečiamas tris kartus), sprendimas priimtas jiems nedalyvaujant. Neatvykimo į teismą priežastį, teismas konstatavo kaip nepakankamus. Teismas neatvykimo priežastis laikė nepagrįstomis. Bažnytinis teismas patvirtino, jog yra pilnas pagrindas dvasininkų Vitalijaus Mockaus, Vitalio Dauparo, Georgijaus Ananjevo ir Vladimiro Seliavko pašalinimui iš kunigystės luomo. Šią išvadą teismas pateikė Valdančiojo Vyskupo peržiūrai.

Pasak metropolito Inokentijaus, buvo nepaprastai sunku apsispręsti iš dvasininkų luomo pašalinti dvasininkus, kuriuos jis ne kartą ragino atgailauti dėl padarytų sunkių kanoninių nusikaltimų.

„Jiems neatvykus į teismą, aš praradau paskutinę viltį, dėl jų pasitaisymo ir atgailos. Be to, kai kurių dvasiškai silpnų ir nestabilių krikščionių sielose jie pasėjo abejonių ir sumaišties sėklų. Visa tai man nuolat kels susirūpinimą, dėl jų likimo amžinybėje“, – sakė Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas. 

Anksčiau, birželio 23 d., metropolito Inokentijaus dekretu kunigystės šventimai panaikinti buvusiam Vilniaus-Lietuvos vyskupijos dvasininkui Gintarui Sungailai. Bažnytinis teismas jį pripažino kaltu, padarius daugybę bažnytinių nusikaltimų. Tiriant jo bylą, buvo surinkta daug informacijos apie panašius dvasininkų V. Mockaus, V. Dauparo, G. Ananjevo ir V. Seliavko padarytus bažnytinius nusižengimus.