„Vienas svarbiausių šių metų pasiekimų – valstybės mastu patvirtintos Lietuvos fintech gairės. Tai leis Lietuvai sparčiau siekti ambicingo tikslo – tapti dar didesniu fintech kompetencijų centru. Šios gairės – tai strateginė mūsų kryptis, kuria vadovausimės ateinančius penkerius metus“, – sakė Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Renginyje kalbėjusi „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman teigė, kad jau dabar Lietuva yra visos Europos finansinių technologijų centras, kurio sėkmės istorija matoma pasaulyje.

„Šalyje veikia per 260 fintech bendrovių, kuriose kuria daugiau nei 7 tūkst. talentų, ir skaičiai – tik auga. Finansinių paslaugų ekosistema, vienijanti tiek pačias įmones, tiek ir rinkos reguliuotoją, yra sveika ir stipri, o aiškus tikslas – iki 2028 m. tapti visuotinai pripažintu, aukštą vertę fintech kuriančiu regionu – tik dar labiau sustiprins mūsų visų ambicijas“, – teigė L. Žemaitytė-Kirkman.

Apibendrindamas 2023-iuosius, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pastebėjo augančią finansinių technologijų sektoriaus brandą.

„Augimas – tai epitetas, kasmet lydintis šalies fintech sektorių. Tačiau šie metai buvo pirmieji, kai pastebėjome ir augančią brandą, kai savo pajėgumus stiprino ne tik mokėjimų, bet ir sveikatos technologijų bei kitos bendrovės. Be to, pastebime teigiamas finansinio kapitalo vystymosi tendencijas, kurios rodo sektoriaus stiprėjimą“, – teigė S. Krėpšta.

Vienu pagrindiniu iššūkiu, su kuriuo šiemet susidūrė Lietuvos fintech įmonės, rinkos priežiūros institucijos atstovas pabrėžė tinkamą trečiųjų šalių kontrolę. Nurodoma, kad nemaža dalis bendrovių remiasi trečiosiomis šalimis, jų teikiamomis paslaugomis. Teigiama, kad dirbant su jomis, sudėtingėja įgyvendinami projektai. Todėl kaip niekad svarbia įvardyta pačių licencijuotų bendrovių atliekama priežiūra trečiųjų šalių atžvilgiu. 

Talentų pritraukimas – dar vienas rimtas iššūkis, apie kurį kalbėjo Greta Ranonytė, licencijuotas Lietuvos fintech įmones vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė.

„Motyvuotų, iniciatyvių darbuotojų pritraukimas – iššūkis, svarbus ne vien tik mums. Glaudžiai bendradarbiaujame su universitetais, mokyklomis, kad besimokantys ar studijuojantys jaunieji talentai liktų Lietuvoje ir čia imtųsi veiklos, svarbios ne tik šaliai, bet ir regionui ar net pasauliui“, – tikino G. Ranonytė. 

„Fintech Hub LT“ atstovė taip pat pabrėžė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė Lietuvoje yra reali, o ir tuo pasigirti gali ne visos Europos šalys. Tačiau fintech įmonės tikisi kur kas glaudesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis.

„Girdime įvairių epitetų, kad „esame Europos fintech centras“, kaip sektoriaus įmonėms leidžiama plėstis ir pan. Vis dėlto, realybė yra tokia, kad mums keliami lūkesčiai – labai aukšti: turime priimti daugiau naujų darbuotojų, investuoti į inovacijas, teikti paslaugas tik mažo rizikingumo klientams ir pan. Tačiau dauguma įmonių – itin jaunos, ne senesnės kaip 3 metų amžiaus. Tam, kad jos pradėtų tinkamai veikti, jos turi žengti mažus žingsnelius, ir tam reikia daugiau laiko bei palaikymo“, – sakė asociacijos vadovė.

Prieš tai įvardytą situaciją, taip pat kitus aktualius iššūkius ketinama spręsti jau kitąmet, kai įsigalios priimtos Lietuvos fintech sektoriaus gairės. Anot finansų viceministrės V. Markevičienės, ketinama susitelkti ties penkiais esminiais veiksniais.

„Visų pirma, turime stengtis į Lietuvą pritraukti daugiau kapitalo bei investicijų, paverčiant šalį kokybiškai augančiu fintech centru. Tačiau turėsime įveikti tam tikrus iššūkius, su kuriais susiduria sektoriaus bendrovės ir kurie kartais netgi peržengia jo ribas. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime imtis atitinkamų priemonių, kad technologiškai pažangus verslas veiktų tinkamai – ypač skaitmeniniame lygmenyje, suteikiant tinkamą prieigą prie valstybės valdomų duomenų ir informacijos“, – aiškino viceministrė.

Kitu svarbiu žingsniu pristatytas inovacijomis pagrįstų sprendimų inicijavimas. Pabrėžiama, kad Lietuvos fintech sektoriuje veikia ne vien tik licencijuotos bendrovės, bet ir technologinių sprendimų teikėjai, pastariesiems iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Šią situaciją ketinama ištaisyti pradėjus įgyvendinti Lietuvos fintech sektoriaus gaires. 

Dar vienas būsimų pokyčių siekis – plėsti finansinių technologijų įmonių kompetencijas. Ketinama ne tik pritraukti naujus talentus, bet ir ugdyti sektoriuje jau dirbančius žmones – tam ketinama sukurti bendradarbystės erdvę, vienijančią Lietuvoje dirbančius specialistus. Šiemet jau įsteigtas Žaliųjų finansų institutas, kuris dalijasi žiniomis žaliųjų finansų srityje.

Vadovaujantis gairėmis, ketinama Lietuvą paversti saugia jurisdikcija finansinių technologijų įmonėms. Viceministrės teigimu, šalis jau dabar gali pasigirti itin žemu rizikos lygiu, ypač pinigų plovimo prevencijos srityje.

„Vis dėlto, dėl savo geopolitinės situacijos negalime atsipalaiduoti – turime būti visada pasiruošę pačioms įvairiausioms provokacijoms. Šalia esančios valstybės agresorės nuolat tikrina mūsų budrumą. Todėl turime stengtis ir stiprinti savo parengtį, kad neliktų net menkiausių spragų pinigų plovimo prevencijos ir kibernetinio saugumo srityse“, – sakė V. Markevičienė.

Galiausiai, ketinama dar intensyviau komunikuoti apie Lietuvos fintech pasiekimus, ypač užsienyje. Taip tikimasi ne tik dar labiau padidinti šalies žinomumą, bet ir padėti sektoriaus įmonėms augti bei plėstis, siūlant savo unikalius sprendimus užsienio rinkose.