Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Atitinka visas paieškos frazes
Atitinka bent vieną
Visuose laukuose
Tik pavadinimai
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link
Publikuota: 2022-05-1910:42
Atnaujinta: 2022-05-1910:42
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kiekvienas Europos gyventojas per metus sukaupia 114 kg plastiko atliekų. Nors plastiko gamyba bei vartojimas nuolat auga, tik 9 proc. plastiko atliekų pasaulyje yra perdirbama. Mažinant plastiko vartojimą daugiausia dėmesio tenka tvaresnių pakuočių pasirinkimui ir jų rūšiavimui – abu dalykai yra itin glaudžiai susiję, atkreipia dėmesį pakuočių gamintojai.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei – už neperdirbamas pakuotes gamintojams tenka susimokėti daugiau. Tvaresnį produktų įpakavimą skatina ne vien įvairios direktyvos ar įstatymai. Pasak pakuotes gaminančios įmonės „Aurika“ tvarumo specialisto Mindaugo Jakučionio, kartais susidaro užburto rato įspūdis: vartotojai tikisi skatinimo iš valstybinių institucijų, šios laukia iniciatyvos iš verslo, tuo tarpu verslas yra pasiruošęs gaminti tai, ko nori vartotojas.
„Būtent vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link – ypač šiuo klausimu aktyvi jaunesnė vartotojų karta, skirianti daugiau dėmesio tiek tvarumui, tiek pakuočių rūšiavimui. Dabar gamintojams uždėti ženkliuką „tvarus“ ant produkto tikrai nepakanka“, – komentuoja M. Jakučionis.
Pokyčiai reikalauja investicijų
Gamintojams, norintiems pakuoti savo produktus į tvaresnes pakuotes, tenka įvertinti, kad pakuočių keitimas į aplinkai draugiškesnes yra didelis iššūkis gamybai – būtina ne tik atitaikyti tinkamas žaliavas, bet ir iš naujo suderinti gamybos linijas.
„Jei gamybos linija naudojama jau 20 metų, neretai ji net neturi techninių galimybių būti pritaikyta naujoms pakuotėms. Tačiau gamintojai deda pastangas ieškodami sprendimų, kaip patobulinti tiek gamybos procesus, tiek pačias produkcijos pakuotes. Tai reikalauja ne tik papildomų investicijų, bet ir laiko. Pavyzdžiui, sertifikuotos bioskaidžios pakuotės sukūrimas ir įvedimas į gamybą gali užtrukti nuo pusės metų iki metų, nekalbant apie paties produkto įvedimą į rinką. Vien produkto galiojimo laiko nustatymo procesas užtrunka 5 mėnesius“, – teigia M. Jakučionis.
Gamintojai patiria papildomų sąnaudų ir dėl pakuočių tvarkymo mokesčio. Pavyzdžiui, minėtoms bioskaidžioms pakuotėms Lietuvoje taikomi didesni mokesčiai, nes šios pakuotės nėra laikomos perdirbamomis, kai tuo tarpu kitose šalyse jos gali būti traktuojamos kaip tvaresnis įpakavimo sprendimas.
Dėl šios priežasties pakuočių gamintojai vis dažniau skatina verslo klientus savo produkcijai rinktis monopakuotes, sudarytas iš tos pačios rūšies žaliavų, kurios kelia mažiau iššūkių jas rūšiuojant ir perdirbant.
„Monopakuotės yra vienas tvariausių sprendimų – tarpusavyje klijuojami PE arba PP plastikai, popieriaus sluoksniai, tokiu būdu gaunamos vientisos perdirbamos pakuotės. Kuriant gaminio pakuotę, svarbiausia išlaikyti vienos medžiagos principą – jei pakuotė yra iš plastiko, tokia turi būti ir jos etiketė ar papildomi priedai, kaip informacinės etiketės. Tai užtikrina, kad pakuotė bus visiškai tinkama rūšiuoti ir perdirbti“, – aiškina M. Jakučionis.
Kaip viena iš tvarių pakuočių alternatyvų laikomos perdirbto plastiko pakuotės, tačiau gamintojai susiduria su kitu iššūkiu – pirminei pakuotei, turinčiai sąlytį su maistu, tinkamo perdirbto plastiko kiekis rinkoje yra ganėtinai ribotas, o jo kaina taip pat yra didesnė.
Tai nulemia ISCC sertifikavimo sistema, kuri yra privaloma, norint tapti perdirbto plastiko, tinkančio maisto pramonei, grandies dalimi.
„Šis sertifikatas patvirtina, kad visa tiekimo grandinė atitinka sertifikato reikalavimus – įmonė įsigyja perdirbtas žaliavas ir jas panaudoja pakuočių spausdinimui. Ant tokių pakuočių įprastai dedamas ir sertifikato ženkliukas“, – sako M. Jakučionis. Įmonei „Aurika“ sertifikatas „ISCC Plus“ suteiktas šių metų gegužės pradžioje.
Efektyvesnė spauda – mažiau žalos aplinkai
Nors gamintojai vis dažniau ieško galimybių atsisakyti itin tamsių ar blizgančių pakuočių, nes jos yra sunkiau rūšiuojamos ar neretai nebetinkamos perdirbimui, atspausdinti pakuotes galima ir aplinkai draugiškesniu būdu – „Aurika“ nuo 2017 m. nuolatos tobulina „Equinox“ spausdinimo technologiją, kuri sumažina dažų išeigą išlaikant puikią spaudos kokybę.
„Equinox“ privalumas – tikslus norimų spalvų atkūrimas naudojant kuo mažesnį dažų kiekį ir tuo pačiu darant mažesnį poveikį aplinkai“, – sako M. Jakučionis.
Pasak pašnekovo, judant tvarumo link svarbu suvokti, kad tai visų procese dalyvaujančių dalyvių atsakomybė: „Visiems tenka prisidėti: gamintojui – tai investicijos į naują pakuotės dizainą ir gamybos procesą, pakuotės spaudėjui – į naujas technologijas ir žaliavas. O vartotojui tenka prisidėti savo pasirinkimu ir tinkamu atliekų rūšiavimu“.
Paulina Česonytė (UAB "Idea Prima")
Dėmesio! Už šią informaciją ELTA neatsako. Už tai atsako ją publikavęs klientas.
Dalintis
Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kriminalai
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
ELTA - 100 žiniasklaidos veidų ir metų
Pulsas. Europos ritmas
Komentaras
Projektai
Kita
ELTA glaustai
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Atsisiųsti
Ar tikrai norite parsisiųsti šią nuotrauką?
Viso nuotraukų albume 0 vnt.
Viso nuotraukų 0 vnt.
Liko parsisiųsti 0 vnt.
Taip
Ne
close
Pranešimų spaudai publikavimas yra mokama paslauga