Pasak vėjo elektrinių parkus Lietuvoje vystančios „E energija“ grupės generalinio direktoriaus Gedimino Ulozos, šiuo metu vėjo jėgainės gali kainuoti net trečdaliu daugiau nei prieš kelerius metus. „Brangsta ne tik vėjo jėgainės, bet ir jų statybos – per pastaruosius metus kilo tiek vėjo jėgainėms reikalingų komponentų, tokių kaip kabeliai, tiek pamatų, pastočių ir kelių įrengimo kainos. Preliminariu skaičiavimu, toks vėjo jėgainių parkas, kokį pradėjome statyti 2020 m. Telšių rajone, dabar kainuotų iki 30 proc. daugiau“, – komentuoja G. Uloza.

Jam pritaria vėjo jėgaines gaminančios bendrovės „Siemens Gamesa“ atstovas – šiuo metu vėjo energetikos sektoriaus atstovai kenčia dėl nestabilios rinkos.

„Vėjo jėgainės pabrango ir, panašu, kad jų kainos artimiausiu metu toliau kils. Tai yra pasekmė to, kas vyksta rinkoje: dėl sutrikusios tiekimo grandinės gamintojai susiduria su brangstančiomis žaliavomis ir vėluojančiais, ilgiau trunkančiais pristatymais. Be to, norint išlaikyti suinteresuotų šalių – investuotojų, akcininkų – susidomėjimą atsinaujinančios energetikos rinka, būtina išlaikyti kainų augimą. Negaudami ar gaudami mažiau dividendų jie gali nusisukti nuo atsinaujinančios energetikos, tuomet būtų sunku pasiekti energetikos transformacijos ir žaliojo kurso tikslus“, – teigia kompanijos regioninių techninių pardavimų vadybininkas Edwin van der Voort.

Vėjo jėgainių gamintojų patiriami iššūkiai kelia rūpestį ir vėjo elektrinių parkų vystytojams – be kylančių kainų tenka susitaikyti ir su ilgėjančiu vėjo jėgainių užsakymų įgyvendinimu.

„Anksčiau užsakius vėjo jėgaines jas gaudavome per 12 mėn., dabar terminas artėja prie 24 mėn. Tenka ilgiau laukti ne tik vėjo jėgainių, bet ir jų komponentų – kabelių, armatūros. Dėl stringančio tiekimo nemažai Lietuvoje planuojamų vėjo jėgainių parkų gali būti neįgyvendinti laiku“, – komentuoja G. Uloza.

Pasak krovinių logistiką vykdančio „Tarptautinės logistikos centro“ atstovo Justo Kairio, vėjo jėgainių logistika taip pat nėra paprasta – virš 60 metrų ilgio turbinų mentes gali gabenti ne visi laivai. „Krovininius laivus, galinčius gabenti vėjo jėgaines, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tenka transportuoti jėgainių dalis iš skirtingų šalių – labai retai pasitaiko, kad visas sukomplektuotas užsakymas būtų paimamas iš vienos vietos. Dažnesni atvejai, kai vienas dalis reikia paimti iš Olandijos, kitas – iš Ispanijos, trečias – iš Vokietijos. Į Lietuvą atvežtos vėjo jėgainių dalys yra komplektuojamos ir sandėliuojamos nustatyta tvarka, turime tam iškrovimo planą“, – vėjo elektrinių gabenimo niuansus aiškina J. Kairys.

Paaugę krovinių gabenimo įkainiai paveikė ir vėjo jėgainių logistiką – pernai skaičiuoti jėgainių pervežimo įkainiai jau nebeatitinka dabartinių kainų.

„Frachtai, mokami laivų valdytojams už krovinių gabenimą, mūsų regione augo 2-2,5 karto, piko metu buvo ir 3 kartus didesni. Taip pat augo krovos, vežimo įkainiai. Logistikos pabrangimui įtakos turėjo ir augančios kuro kainos. Kadangi vėjo jėgaines galinčių transportuoti laivų nėra daug, čia vyksta mažesnė konkurencija nei įprastų krovinių rinkoje, kur gabenimo įkainiams didesnę įtaką turi sezoniškumas“, – vardina J. Kairys.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė kylančią įtampą vėjo energetikos sektoriuje vertina atsargiai – atsinaujinanti energetika yra kaip niekada svarbi, tačiau dėl kylančių vėjo jėgainių kainų ir logistikos iššūkių gali augti ir elektros energijos kaina. Tačiau net ir taip nutikus atsinaujinančių išteklių elektrinės būtų ekonomiškai patrauklesnės nei kūrenamos iškastiniu kuru.

„Vėjo elektrinių parkų vystytojai, prieš kelerius metus pradėję naujus projektus, tokių kainų šuolių ir pasikeitimų negalėjo prognozuoti, tad dauguma projektų ne tik ženkliai pabrangsta, bet ir stringa jų įgyvendinimas. Augantys kaštai neišvengiamai palies atsinaujinančios energijos vartotojus. Iššūkių vystytojams kyla ir dėl reikalingų specialistų trūkumo, ir dėl biurokratinių kliūčių bei vis dar kartais nepalankaus požiūrio į vėjo energetikos plėtrą, nors ji yra vienas iš Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantų“, – teigia U. Daškevičiūtė.

Dėl šios priežasties Energetikos ministerijos parengtas ir šiuo metu Seime svarstomas „Proveržio paketas“, turintis paskatinti vėjo ir saulės energetikos plėtrą šalyje, yra itin laukiamas. Tačiau dar trūksta aiškumo, kaip jis bus įgyvendinamas praktiškai ir kaip palies Lietuvoje anksčiau pradėtus vystyti parkus.

„Proveržio paketas“ yra palankus naujus vėjo elektrinių parkus planuojantiems vystytojams. Tuo tarpu turintiems pradėtus ar net įpusėtus projektus kyla neaiškumų, kaip reikės toliau vystyti šiuos vėjo elektrinių parkus – pagal seną ar naują tvarką. Nežinia, ar įstatymai galiausiai numatys aiškų pereinamąjį laikotarpį, ar neteks vystytojams iš naujo rengti ir derinti to, kas jau yra padaryta, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimo, susitarimų su vietos savivaldybėmis bei bendruomenėmis“, – komentuoja „E energija“ grupės vadovas G. Uloza.

Atsargiai vertinamas ir „Proveržio pakete“ numatytas vėjo elektrinių parkų vystytojams taikyti planuojamas papildomas gamybos mokestis. Jis būtų skirtas vietos bendruomenėms, tačiau taip pat gali prisidėti prie elektros energijos kainos augimo, kurį pirmiausia pajus galutiniai vartotojai.

Pasak U. Daškevičiūtės, tai, kad vėjo elektros energijos gamintojai pasidalintų savo sėkme su vietos bendruomenėmis, yra labai gerai, tačiau tam, kad mokestinė našta ženkliai nedidėtų, turėtų būti proporcingai mažinami kiti vėjo energetikai taikomi mokesčiai. Be to, nors planuojama vėjo elektrines papildomai apmokestinti, tačiau gali nutikti taip, kad dėl kai kurių sprendimų, pavyzdžiui, didesnio atstumo nuo namų iki vėjo elektrinių, vėjo energetikos vystymas taps sudėtingesnis.

„Turėtume iš esmės skatinti vėjo energetikos plėtrą – panaikinti biurokratines kliūtis ir transportavimo mokesčius, pagreitinti leidimų išdavimą vėjo jėgainių statyboms ir sutelkti dėmesį į šalies elektros tinklų pajėgumų didinimą bei energijos kaupimo plėtrą. Tik turint pakankamai ar daugiau nei reikia elektros energijos, galima užtikrinti mažesnę jos kainą, kas būtų naudinga visiems“, – sako Edwin van der Voort.