Vilnius, gruodžio 3 d.(ELTA). Tęsiantis kontrabandinių balionų antplūdžiui iš Baltarusijos, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad susiklosčiusią situaciją trečiadienį vakare aptars su Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų ir migracijos komisaru Magnusu Brunneriu. 

„Šiandien vakare planuojame tiesioginį telefoninį pokalbį su komisaru. Aptarsime mūsų pasiūlymus ir sužinosime jų poziciją dėl mūsų pasiūlymų“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė V. Kondratovičius. 

Be to, ministras tikino situaciją partneriams pristatysiąs ir kitą savaitę, vizito Briuselyje metu. 

„Kitą savaitę taip pat planuoju dalyvauti ministrų taryboje Briuselyje. Turėsime susitikimus su suinteresuotais asmenimis, tam, kad pristatytume mūsų situaciją kaip situaciją, kuri yra ataka prieš Europos sąjungą (ES) – čia nėra tik mūsų Lietuvos oro erdvė, bet tai yra visos ES erdvės dalis“, – teigė jis. 

V. Kondratovičius tikino, kad Bendrijos narėms pristatys galimus siūlymus, kaip kovoti su Minsko vykdoma hibridine ataka. 

„Mes kalbame apie Baltarusijos režimo neveikimą, užkardant tas veiklas todėl manome, kad (reikalingos – ELTA) asmeninės sankcijos prieš tuos asmenis, kurie nesiima veiksmų tam, kad nebūtų vykdoma hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės prieš Lietuvą, prieš ES – tai vienas iš tų paketų“, –žurnalistams trečiadienį komentavo ministras.

„Tai mes galvojame, kad tai gali pasikartoti bet kurioje ES šalyje, todėl „Frontex“ įtraukimas į tokių veiksmų planą (…) yra vienas artimiausių komisijos galimų darbų ir tikrai skatinsime tai pradėti, kad būtų sukurti bendri ES pajėgumai, kuriais būtų galima reaguoti į tokias hibridines grėsmes“, – tęsė jis. 

Kaip skelbta, antradienį V. Kondratovičius oficialiu laišku kreipėsi į EK vidaus reikalų ir migracijos komisarą M. Brunnerį, ragindamas imtis neatidėliotinų veiksmų dėl pastaruoju metu suintensyvėjusių hibridinių atakų iš Baltarusijos, kuomet sistemingai pažeidžiama Lietuvos oro erdvė.

ELTA primena, kad pastaraisiais mėnesiais dėl iš Baltarusijos atskriejančių kontrabandinių balionų ne kartą buvo sutrikdytas Vilniaus oro uosto darbas. Kartą savo veiklą turėjo apriboti ir Kauno oro uostas.

Praėjusią savaitę Lietuvos oro erdvę pažeidė intensyvi kontrabandinių balionų ataka – sostinės oro uostas stabdė veiklą kelis kartus, ribojimai tęsėsi keletą valandų.

Reaguojant į besitęsiančius incidentus, spalio pabaigoje Vyriausybė nutarė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija. Vis tik, siena buvo atidaryta anksčiau, siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų. Tiesa, režimas jiems neleidžia grįžti atgal į Lietuvą.

Lietuvai susiduriant su, politikų vertinimu, hibridine ataka, susiklosčiusi situacija ne kartą aptarinėta įvairiuose formatuose – Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK), taip pat ir tarptautiniu lygiu.

Vilnius, gruodžio 3 d. (ELTA). Seimui planuojant atidėti sunkiojo transporto kelių rinkliavos sistemos e-tollingo įgyvendinimą iki 2027 m., Vyriausybė siekia, kad su šia reforma susijęs Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano rodiklis būtų pakeistas kitu. Anot Finansų ministerijos, jei to nepavyktų padaryti, Lietuva negautų 174 mln. eurų plane jai numatytų lėšų.

„Dabar derinamės, kad būtų iš plano būtų išimtas rodiklis, susijęs su e-tollingu (...), nes įstatymas dabar numato sistemos įsigaliojimą 2027 m., o tai jau nebepatenka į RRF laikotarpį ir nebūtų tinkama“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo Finansų ministerijos Investicijų departamento vyriausiasis patarėjas Paulius Baniūnas.

„Deramės su EK, kad šį rodiklį išbrauktume, tačiau reformos atsisakyti Komisija taip lengvai neleidžia ir kelia sąlygą, kad pakeistume tai kita reforma, kuri irgi atitiktų tarybos rekomendacijas ir yra svarbi. Ieškome tinkamos reformos, kuria galėtume pakeisti šią (e-tollingą – ELTA). Reikėtų, kad ji būtų nerizikinga ir galimai netgi jau priimta ir nuo kitų metų įsigalioja“, – aiškino institucijos atstovas.

Anot jo, Vyriausybė turi savo idėjų, kokia reforma galėtų pakeisti tą, kuri susijusi su e-tolling‘u.

„Ieškome tokių saugių variantų, kurie, tikimės, tiks EK. (...) Pasiūlymų turime, bet dar vyksta derybos. (...) Jei nebūtų padaryta nieko, visa (nepasiekto – ELTA) rodiklio vertė būtų 174 mln. eurų“, – teigė P. Baniūnas.

ELTA primena, jog e-tollingas yra dalis praėjusioje Seimo sesijoje priimto Kelių fondo projekto. Fondas bus įsteigtas nuo kitų metų sausio 1 d. ir veiks šalia Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

Tiesa, parlamente šiuo metu kelią skinasi projektas, siekiantis atidėti e-tollingo sistemos įsigaliojimą iki 2027 m., kad naujoji tvarka būtų visiškai paruošta efektyviai veikti. Naujos sistemos įgyvendinimas vėluoja dėl užsitęsusių teisminių procesų, kurie buvo susiję su sistemos viešaisiais pirkimais.

Didžiąją dalį Kelių fondo iki e-tollingo įsigaliojimo sudarys lėšos iš kelių naudotojo mokesčio rinkliavos vinjetėmis.

Vilnius, gruodžio 4 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šią savaitę su darbo vizitu viešės Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur dalyvaus prestižiniame Reigano nacionaliniame gynybos forume, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Šiemet renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama JAV ir sąjungininkų pasirengimui atgrasyti didžiąsias valstybes, gynybos pramonės stiprinimui ir naujų technologijų, ypač dirbtinio intelekto, integravimui į saugumo ir gynybos sistemas.

Programoje taip pat planuojami transatlantinio saugumo, paramos Ukrainai, Artimųjų Rytų saugumo iššūkių ir karinių pajėgų personalo bei pajėgumų stiprinimo klausimai.

Forumo paraštėse ministras taip pat susitiks su JAV Administracijos, Kongreso, kariuomenės bei gynybos pramonės atstovais.

 JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių.  

Per pastaruosius trejus metus Lietuva iš JAV įsigijo ginkluotės ir įrangos už maždaug 2 mlrd. eurų ir yra didžiausia JAV ginklų pirkėja Baltijos šalyse. Įsigijimai iš JAV sudaro beveik 20 proc. visų mūsų įsigijimų. 

Lietuva iš amerikiečių perka prieštankines raketų sistemas „Javelin“, šarvuotuosius visureigius JLTV, sraigtasparnius „Black Hawk“, raketines artilerijos sistemas „Himars“, AMRAAM raketas, skirtas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS, dronus „Switchblade“ ir kt.

Vašingtonas, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Vieninteliui įtariamajam dėl praėjusią savaitę JAV sostinėje Vašingtone surengtų šaudynių, kuomet buvo pašauti du Nacionalinės gvardijos kariai, pateikti kaltinimai nužudymu ir užpuolimu, antradienį pranešė šalies prokurorai.

Lapkričio 26 d. Vakarų Virdžinijos Nacionalinėje gvardijoje tarnaujantys 20-metė moteris ir 24-erių vyras buvo pašauti, kai jiedu patruliavo šalia „Farragut West“ metro stoties, netoli Baltųjų rūmų. Moteris kitą dieną nuo patirtų sužalojimų mirė, o vyras buvo sunkiai sužeistas.

Vašingtono teisėjas antradienį nustatė „tikėtiną priežastį“, kad 29-erių įtariamas šaulys „įvykdė nusikaltimus – pirmojo laipsnio žmogžudystę, būdamas ginkluotas, užpuolimą turint tikslą nužudyti, būdamas ginkluotas, ir du kartus laikė šaunamąjį ginklą smurtinio nusikaltimo metu“, pareiškime nurodė JAV prokuratūra Vašingtone.

Teisėjas nurodė užtikrinti, kad įtariamasis, kuris per šaudynes buvo sužeistas, būtų sulaikytas be užstato iki parengiamojo teismo posėdžio. JAV žiniasklaida pranešė, kad jis nepripažino savo kaltės , kai virtualiai pasirodė teisme iš ligoninės.

Įtariamasis yra Afganistano pilietis, kuris į JAV atvyko 2021 m. ir kartu su savo šeima gyveno šiaurės vakarinėje Vašingtono valstijoje. Anot prokurorų, jis „neprovokuojamas paleido ugnį į du Nacionalinės gvardijos narius. Kiti įvykio vietoje buvę gvardiečiai nedelsdami sureagavo, kad pažabotų įtariamąjį“. JAV generalinė prokurorė Pam Bondi paskelbė sieksianti, kad šiam vyrui būtų paskirta mirties bausmė. Išpuolio motyvas  nežinomas.

JAV žiniasklaida skelbė, kad įtariamasis turėjo psichikos sveikatos problemų. Teigiama, kad jos sietinos su kovomis Afganistane, kur jis buvo Afganistano specialiųjų pajėgų dalinio, kurį rėmė JAV užsienio žvalgybos tarnyba CŽA, narys. Pasak „The New York Times“, Afganistaną valdančio Talibano atstovai ir žmogaus teisių grupės apibūdino šį dalinį kaip „mirties būrį“, atsakingą už neteismines egzekucijas ir pagrobimus, beatodairiškus oro antskrydžius ir atakas prieš medicinos įstaigas.

Vidaus saugumo departamento sekretorė Kristi Noem teigė, kad minimas vyras į JAV 2021 m. atvyko pagal programą „Operation Allies Welcome“. Skaičiuojama, kad pagal šią iniciatyvą, kurios buvo imtasi, kai JAV kariai po 20 metų pasitraukė iš Afganistano, į JAV atvyko apie 76 tūkst. afganistaniečių.

Po naujausio incidento JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė visų imigracijos prašymų, susijusių su Afganistano piliečiais, nagrinėjimą, o JAV Pilietybės ir imigracijos tarnyba paskelbė, kad kol kas bus sustabdyti visi sprendimai dėl prieglobsčio.

JAV valstybės departamentas savo ruožtu taip pat pranešė, kad asmenims, keliaujantiems su Afganistano pasais, nebebus išduodamos vizos. Žmogaus teisių aktyvistai įspėjo, kad išpuoliu bus pasinaudota politiniais tikslais.

Tokijas, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Visame pasaulyje žinomame Japonijos greitųjų traukinių „Shinkansen“ tinkle buvo sutrikęs traukinių eismas, o gaišaties priežastimi tapo gulbė.

Traukinio mašinistas šiaurės rytinėje Mijagi prefektūroje staiga pastebėjo ant bėgių esantį paukštį ir sustabdė traukinį – laimė, kad spėjo laiku, trečiadienį pranešė geležinkelio operatorius.

Gulbė nenukentėjo. Tačiau, kaip praneša Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“, dėl to vėlavo trys greitieji traukiniai, o su jais – ir apie 1,3 tūkst. keleivių.

Japonijos traukiniai „Shinkansen“ garsėja savo greičiu, kuris siekia iki 330 kilometrų per valandą, punktualumu ir saugumu.

Bankokas, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Tailandas sušvelnino dešimtmečius galiojusius alkoholio pardavimo apribojimus ir nustatė šešių mėnesių bandomąjį laikotarpį, kuriuo vartotojai vyno, alaus ir stipriųjų alkoholinių gėrimų galės įsigyti ir po pietų, nors pirmiau tai daryti buvo draudžiama.

Šioje šalyje, kurios dauguma gyventojų išpažįsta budizmą, vis dar galioja griežti alkoholio įstatymai, ribojantys jo pardavimą tam tikromis valandomis ir draudžiantys prekybą juo religinių švenčių dienomis.

Pirmiau alkoholio parduotuvėms, barams ir kitiems tiekėjams buvo draudžiama prekiauti alkoholiu nuo 14.00 iki 17.00 val., tačiau pagal sušvelnintas taisykles bandomojo laikotarpio metu, kol atitinkama komisija tiria tokio sprendimo poveikį, svaigalais bus leidžiama prekiauti nuo 11.00 val. iki vidurnakčio.

Praėjusį mėnesį pareigūnai peržiūrėjo ilgametį draudimą prekiauti alkoholiu nuo 14.00 iki 17.00 val., kuris buvo įvestas siekiant užkirsti kelią valstybės tarnautojams vartoti alkoholį darbo valandomis ir dažnai glumindavo užsienio svečius.

„Praeityje buvo baiminamasi, kad valstybės tarnautojai slapta eis gerti, bet dabar laikai pasikeitė“, – praėjusį mėnesį žurnalistams sakė vicepremjeras Sophonas Saramas.

Sveikatos apsaugos ministras Pattana Promphat sakė, kad šis žingsnis yra „tinkamas esant dabartinei situacijai“, teigiama antradienį dienraštyje „Royal Gazette“ pasirodžiusiame pranešime.

Nepaisant Tailando reputacijos, kad tai yra turizmo ir naktinio gyvenimo centras, šalyje galiojantys alkoholio įstatymai vis dar yra grindžiami budistų mokymais, kuriuose alkoholio vartojimas yra laikomas moraliniu nusižengimu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ši šalis yra viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių Azijoje, o vietiniai gyventojai dažniausiai renkasi alų „Chang“, „Singha“ ir „Leo“, kurio apstu visur.

PSO duomenys rodo, kad 2021 m. Tailandas atsidūrė 16-oje beveik 200 šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias kelių eismo nelaimingų atsitikimų skaičius vienam gyventojui, sąrašo vietoje.

Šalies sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2019 iki 2023 m. šalyje dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo beveik 33 tūkst. žmonių.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Kyjivas, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas trečiadienį Briuselyje surengs derybas su Europos Sąjunga (ES), o po to ruošis JAV vyksiančiam susitikimui su prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais, kurie išvyko iš Maskvos nepasiekę proveržio dėl taikos susitarimo, pranešė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

V. Zelenskis socialiniuose tinkluose nurodė, kad R. Umerovas ir Ukrainos generalinio štabo viršininkas Andrijus Gnatovas surengs derybas su ES patarėjais saugumo klausimais, o „po Briuselio (…) pradės pasiruošimą susitikimui su prezidento D. Trumpo pasiuntiniais Jungtinėse Valstijose“.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį vykusios svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijų klausimo. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, anksčiau pareiškęs, kad jo pajėgos yra pasirengusios toliau kovoti, jog pasiektų pradinius Rusijos karo tikslus. 

Susitikimas buvo labai svarbus Ukrainai po savaitę trukusios diplomatijos, kurios centre buvo JAV taikos planas, peržiūrėtas spaudžiant Kyjivui ir jo rėmėjams Europoje. 

Kalbant apie okupuotas Ukrainos teritorijas, „kol kas neradome kompromiso, tačiau kai kuriuos Amerikos sprendimus galima aptarti“, po susitikimo Kremliuje sakė aukščiausiasis Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Roma, gruodžio 3 d. (ANSA-ELTA). NATO karinio komiteto pirmininkas Italijos admirolas Giuseppe Cavo Dragone trečiadienį pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas ir didinti įtampos su Rusija nesiekia.

Anksčiau šią savaitę C. Dragone duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“ sakė, kad NATO gali imtis agresyvesnio požiūrio į Rusijos naudojamą hibridinį karą, o šie jo žodžiai sulaukė piktos Maskvos reakcijos.

„Interviu su „Financial Times“ ir kitose savo pareiškimuose aš konkrečiai kalbėjau apie hibridinius pavojus, su kuriais susiduriama kasdien, pabrėždamas, kaip svarbu ir būtina išlaikyti lankstų ir ryžtingą požiūrį, žinoma, neskatinant eskalavimo procesų“, – Briuselyje vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo metu naujienų agentūros ANSA žurnalistams pasakė C. Dragone.

„NATO, kaip visada kartoju, lieka gynybinis aljansas“, – pridūrė jis, paklaustas apie galimas „prevencinius“ veiksmu.

Primename, kad kalbėdamas su „Financial Times“ C. Dragone sakė, kad NATO svarsto galimybę „elgtis agresyviau ir aktyviau, o ne tik reaguoti“ į Maskvos kibernetines atakas, sabotažo aktus ir NATO oro erdvės pažeidimus.

Jo teigimu, nors „prevencinis smūgis“ galėtų būti laikomas „gynybiniu veiksmu“, jis yra „labiau nutolęs nuo mūsų įprastos mąstysenos“.

Vilnius, gruodžio 3 d. (ELTA). Trečiadienį  šalia Kauno atvertas eismas abiem rekonstruotos Sargėnų estakados juostomis, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“.

„Trejus metus trukę Sargėnų estakados darbai baigti – nuo šiandien kelionės nuo Kauno link Marijampolės ir Suvalkų  taps patogesnės ir, svarbiausia, saugesnės. Tai – viena pagrindinių transporto arterijų tiek vietiniams – kauniečiams, tiek keliaujantiems tolimesniais maršrutais. Rūpinamės ne tik keliais, bet ir viadukų bei tiltų būkle, kad kiekviena kelionė būtų sklandi ir saugi“,  – pranešime cituojama susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė. 

Trejus metus trukusio projekto metu buvo sustiprintos viaduko konstrukcijos, atnaujinti deformaciniai pjūviai asfalto dangoje, išklota nauja asfalto danga, atlikti kiti darbai. 

Sargėnų estakados remonto darbus už daugiau kaip 2,1 mln. eurų (su PVM) atliko įmonė, daugiau nei 790 tūkst. eurų (su PVM) vertės darbus taip pat įgyvendino įmonė „Kelių priežiūra“. 

Sargėnų sankryžos estakada, suprojektuota 1987-aisiais, o pastatyta 1993 metais. Šios estakados ilgis siekia beveik 244 metrus, plotis – šiek tiek daugiau nei 10 metrų.

Karlsrūhė, Vokietija, gruodžio 3. (dpa-ELTA). Vakarų Vokietijoje suimti du įtariami teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ nariai, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Federalinė prokuratūra pranešė, kad du irakiečiai antradienį buvo suimti Tryre ir Delbriuke. Įtariama, kad jie kelis mėnesius 2016 ir 2017 m. buvo „Islamo valstybės“ nariai Irake. 

Pasak prokurorų, vienas iš jų buvo kovotojas, o kitas dirbo šariato komitete. Jiems pateikti kaltinimai dėl narystės teroristinėje organizacijoje užsienyje. 

Antradienį buvo atliktos kratos abiejų vyrų ir trijų kitų įtariamųjų patalpose Tryre, Delbriuke, Kelne, Chemnice ir Vitmunde. 

Du suimti vyrai jau stojo prieš tyrimą atliekantį Federalinio teisingumo teismo teisėją Karlsrūhėje, jiems skirtas kardomasis kalinimas.

Kyjivas, gruodžio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Pirmąją žiemos naktį Rusijos „Družba“ naftotiekyje, per kurį Rusijos nafta ir toliau tiekiama kai kurioms Europos šalims, stiprinant agresoriaus finansines ir karines galimybes, įvyko sprogimas.

Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė informuotas šaltinis Gynybos ministerijos Centrinėje žvalgybos valdyboje.

Išpuolis prieš naftotiekį buvo įvykdytas netoli Kazynski Vysilkų kaimo, naftotiekio atkarpoje Taganrogas-Lipeckas.

Pasak karinės žvalgybos šaltinio, naftotiekis buvo susprogdintas naudojant nuotoliniu būdu valdomus sprogmenis ir papildomus mišinius degimui sustiprinti.

Vietos socialinių tinklų naudotojai negalėjo nepastebėti sprogimo, apie kurį jie iškart pranešė vietos viešosiose grupėse. Liudininkai pažymėjo, kad Kazynski Vysilkų rajone nuaidėjo griausmas, kurį lydėjo ryškūs blyksniai.

Pirmiau buvo pranešta, rugpjūčio 22 d. Ukrainos nepilotuojamųjų sistemų pajėgos smogė „Transneft Družba“ naftotiekio siurblinei Unečos mieste Rusijos Briansko srityje.

Tą pačią naftotiekio stotį rugpjūčio 13 d. jau buvo užpuolę dronai kamikadzės.