Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad situacija, kuomet nėra vykdomi teismų sprendimai dėl partnerysčių registravimo Lietuvoje, jo netenkina. Vyriausybės vadovas tokią padėtį vadina teisiniu nihilizmu ir ragina Seimą imtis įstatymo pataisų, jei tokių reikia.

Apie tai ministras pirmininkas kalbėjo ketvirtadienį susitikime su opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcija Seime.

M. Sinkevičius sulaukė klausimo, kaip jis vertina teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės vengimą vykdyti teismų sprendimus, kuriais valdžios institucijos yra įpareigojamos registruoti partnerystes.

Ministras pirmininkas akcentavo, kad tokia situacija jam yra nepriimtina. 

„Man, kaip Vyriausybės vadovui, nepriimtinas teisinėje valstybėje toks teisinis nihilizmas, kada yra teismų sprendimai ir jie, vienok, nevykdomi“, – teigė M. Sinkevičius.

Kartu jis pridūrė, kad kalbėjosi su R. Tamašuniene šiuo klausimu. Anot M. Sinkevičiaus, ministrė mano, jog tam, kad galima būtų registruoti partnerystes Lietuvoje, būtina imtis Civilinio kodekso pataisų. 

Premjeras savo ruožtu ragino Seimą imtis įstatymo pataisų, jei tokių, pasak M. Sinkevičiaus, reikia.

„Aš asmeniškai raginčiau ir prašyčiau (...), kad parlamentas išspręstų tą koliziją, jeigu tai yra Civilinio kodekso pokyčių reikalaujantis veiksnys. (...)

Klausimas yra kaip Sizifo akmuo – visos valdžios ridena, ridena ir vis tik turime keistą (...) situaciją ir manęs ta teisinio nihilizmo situacija netenkina“, – aiškino premjeras.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT prieštaraujančiu Konstitucijai taip pat paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. 

Lyčiai neutralią partnerystę galima registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai. 

Partnerystės negalinčios registruoti poros ne kartą kreipėsi į teismus, kurie savo sprendimais jau yra įpareigoję valstybę suteikti galimybę registruoti partnerystę. Visgi Teisingumo ministerija tokios galimybės poroms nėra suteikusi, teismų nuosprendžius skundžia.

Ministerijai nevykdant teismų sprendimų, poros kreipiasi į antstolius, kurių pagalba mėgina iš valstybės prisiteisti pinigus.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad dabar viešųjų gynybos pirkimų sistema centralizuota nepakankamai, šį procesą būtina tęsti, kad lėšos krašto apsaugai būtų naudojamos efektyviau.

„Visi suprantame, kad pinigų panaudojimas yra viena dedamoji, bet šalia to turi būti ir skaidrus, efektyvus panaudojimas, kad nebūtų tiesiog išleidimas (lėšų – ELTA) dėl to, kad yra metų pabaiga“, – susitikime su Seimo liberalų frakcija ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.

„Tą seku pats asmeniškai, turime sukūrę tam įrankį, (…) manau, kad iš svarstytinų ir atkreiptinų elementų yra nemenkas kiekis perkančiųjų organizacijų – manau, kad tas pirkimo centralizavimas, kas buvo daroma per Gynybos resursų agentūrą, nežinau, ar jis yra iki galo išpildytas, nes perkančiųjų organizacijų yra ne viena dešimtis“, – aiškino premjeras.

Anot jo, dėl to šiuo metu pirkimų greitis, jų organizavimas ir valdymas, stebėsena susiduria su iššūkiais, būtina šiuos procesus spartinti.

„Tas procesas yra toks dinamiškas ir nuolatinis“, – sakė M. Sinkevičius.

Vyriausybės vadovo teigimu, jeigu metų pabaigoje dalis gynybos asignavimų liks nepanaudota, tai gali diskredituoti šalies krašto apsaugos sistemos tikslus.

Jis taip pat pažymėjo turintis krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patikinimą, kad šiemet numatytos lėšos bus panaudotos tinkamai ir efektyviai.

„Krašto apsaugos sistema (…) kaip panaudoja ir investuoja tuos milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus – tie procentai galbūt nedžiugina, nes norėtųsi galbūt tolygesnio investavimo į gynybą, einant paketvirčiui. Panašu, kad didžiausias mokėjimų kiekis bus atliekamas paskutinį ketvirtį“, – teigė premjeras.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų. 

Šiemet krašto apsaugai skirta 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų.

Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas 2025 m. sausį, šios lėšos reikalingos Nacionalinei divizijai išvystyti, tinkamam Vokietijos brigados priėmimui užtikrinti ir kitiems įsipareigojimams.

(papildysime)

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Vilniaus rajono savivaldybės taryba ir vėl nusprendė nesvarstyti klausimo dėl už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą bausto kardinolo Henriko Gulbinowicziaus gatvių pervadinimo.

Išbraukti klausimą iš darbotvarkės pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠA) frakcijos seniūnas Waldemaras Urbanas. 

Iniciatyvą palaikė 16 tarybos narių, prieš buvo 10, dar 1 susilaikė. 

Pastarąjį kartą – spalio 16 dieną – tarybai taip pat nepavyko apsvarstyti H. Gulbinowicziaus gatvių pervadinimo klausimo, nes šis ir dar šūsnis klausimų buvo išbraukti iš darbotvarkės. 

Du spalį planuoti tarybos posėdžiai, kuriuose turėjo būti svarstomi su tuo susiję klausimai neįvyko, nes nesusirinko reikalingas narių kvorumas. Posėdžiuose nedalyvavo LLRA-KŠA frakcija, taryboje turinti dagumą. 

Klausimą dėl už pedofiliją Vatikano nubausto kardinolo vardu pavadintų gatvių pervadinimo rajono savivaldybės taryboje bandyta inicijuoti ne kartą, bet nesėkmingai, nes tarybos dauguma nuspręsdavo šio klausimo nesvarstyti arba jam nepritardavo. 

Savivaldybės administracija siūlo Nemenčinėje ir Buivydžių seniūnijoje dvasininko vardu pavadintos gatves pervadinti į Buivydžių ir Gabrielio Jano Mincevičiaus gatves.

ELTA primena, kad 2020 m. Vatikano sprendimu kardinolas H. Gulbinowiczius buvo nubaustas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą bei dvasininkų padarytų pedofilijos nusikaltimų slėpimą. 

Šventasis Sostas skyrė jam drausmines sankcijas –  uždraudė dalyvauti bet kokiose viešose religinėse apeigose ar susitikimuose, naudoti vyskupo insignijas. Jam taip pat buvo atimta teisė į laidotuvių apeigas ir palaidojimą katedroje, nurodyta skirti atitinkamą pinigų sumą Bažnyčios fondui, remiančiam seksualinio išnaudojimo aukas. 

Nepaisant Vatikano sprendimo, 2020 m. miręs dvasininkas iki šiol laikomas Vilniaus rajono garbės piliečiu. 

Kyjivas, spalio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Europa turi kuo greičiau integruoti Ukrainos mūšiuose išbandytus gynybinius pajėgumus į savo saugumo sistemą. To nepadaryti būtų rimta strateginė klaida, pareiškė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Future of Civil Security“, kuri yra saugumo konferencijos „Future Forces“ dalis.

„Mes, europiečiai, turime pripažinti, kad mums gyvybiškai svarbu kuo greičiau visiškai integruoti Ukrainos kovinius pajėgumus į Europos gynybinius pajėgumus. Neturime prabangos gaišti laiką“, – pabrėžė A. Kubilius, kurį cituoja „Ukrinform“.

Jo teigimu, Ukraina turi unikalios civilių gyventojų apsaugos karo metu patirties, kurios Europos šalims kol kas stinga. Kasdieniai oro pavojaus signalai, raketų ir dronų atakos suteikė Ukrainai praktinių žinių, galinčių padėti Europos visuomenėms pasirengti galimoms krizėms.

„Ne mums mokyti Ukrainą civilinės saugos. Būtent Ukraina gali pamokyti mus“, – sakė A. Kubilius.

Jis pabrėžė, kad energetikos tinklų, geležinkelių ir pramonės objektų apsauga yra ne mažiau svarbi nei valstybės sienų apsauga.

A. Kubilius paragino civilinės valdžios institucijas, ginkluotąsias pajėgas ir infrastruktūros operatorius kartu rengtis ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojai krizės atveju galėtų savarankiškai išsiversti bent 72 valandas.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti Europos gynybos pramonę, šalinti biurokratines kliūtis karių ir karinės technikos judėjimui bei įveikti Europos Sąjungos (ES) gynybos rinkos susiskaidymą.

A. Kubiliaus teigimu, Europa turi išmokti veikti kaip viena bendra gynybos sistema, o ne kaip 27 atskiros nacionalinės sistemos. Kartu didesnės gynybos pramonės gamybos apimtys ir investicijos į saugumą turėtų padėti Europai atgrasyti nuo agresijos ir išsaugoti taiką, pridūrė jis.

Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos patirtimi civilinės saugos, skaitmenizacijos, krizių valdymo ir kovos su dronais bei kibernetinėmis atakomis srityse jau remiasi, pavyzdžiui, Vokietija.

Apie tai neseniai Berlyne vykusioje aštuntojoje Vokietijos ir Ukrainos savivaldybių partnerystės konferencijoje kalbėjo Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministrė Reem Alabali-Radovan.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Telekomunikacijų ir IT bendrovės „Telia Lietuva“ pajamos per pirmuosius devynis šių metų mėnesius grynasis pelnas, lyginant su pernai, pakilo 16,5 proc. – iki 78,8 mln. eurų. Pranešime spaudai skelbiama, jog verslo augimą labiausiai skatino stiprus IT, mobiliojo ryšio ir įrangos pardavimų augimas.

Pajamos tuo metu padidėjo 8 proc. ir pasiekė 396,5 mln. eurų, o įmonės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, augo 9,9 proc. – iki 162,7 mln. eurų.

Vien trečiąjį šių metų ketvirtį „Telia Lietuvos“ pajamos per metus augo 9,7 proc. – iki 137,4 mln. eurų. Įmonės EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, padidėjo 9,5 proc. ir siekė 55,8 mln. eurų, o grynasis pelnas išaugo 19,9 proc. – iki 27,5 mln. eurų.

Anot „Telia“, per devynis šių metų mėnesius bendrovės pajamos iš IT paslaugų augo 24,4 proc. – iki 30 mln. eurų, o iš mobiliojo ryšio paslaugų – 8 proc. ir pasiekė 152,6 mln. eurų. Bendrai fiksuotojo ryšio paslaugų pardavimai kilo 5,3 proc. – iki 170 mln. eurų.

Įrangos pardavimai per metus augo 15 proc. ir sudarė 73,9 mln. eurų. Iš viso bendrovės pajamos iš paslaugų per devynis mėnesius padidėjo 6,6 procento. Per metus „Telia“ mobiliojo ryšio tinklą pasirinko 46 tūkst. naujų klientų, o bendras jų skaičius išaugo iki 1,752 milijono.

Teigiama, jog per pirmuosius devynis metų mėnesius „Telia Lietuva“ ilgalaikes investicijas padidino 44,8 proc. – iki 56,4 mln. eurų. Didelė investicijų dalis skiriama IT sistemoms ir infrastruktūrai bei mobiliojo ryšio tinklui.

Rugsėjį „Telia“ taip pat užbaigė pirmąjį naujojo duomenų centro statybų etapą, kurio metu iškilo pagrindinis pastatas. Statybų pabaiga numatoma 2027 m. antrąjį ketvirtį, o inžinerinių ir IT infrastruktūros įrengimo bei bandymų darbų – iki 2028 m. pabaigos. Į projektą planuojama investuoti apie 26 mln. eurų.

Bendrovė teigia tęsianti ir mobiliojo ryšio tinklo plėtra. Šiemet į ją numatyta investuoti 7,1 mln. eurų: pastatyti 50 naujų bazinių stočių, modernizuoti 300 esamų ir dar apie 130 stočių atnaujinti nauja radijo įranga. Pradedamas naudoti ir aukcione įsigytas 1500 MHz dažnių spektras, kuris padės didinti 5G tinklo talpą augant mobiliųjų duomenų poreikiui.

„Telia“ Lietuvoje šiuo metu turi 5G ryšio tinklą, kuriame veikia 1830 bazinių stočių, mobiliuoju ryšiu padengiančių 99,7 proc. šalies teritorijos.

Bendrovė taip pat laimėjo konkursą teikti kritinę IT ir telekomunikacijų infrastruktūrą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 metais.

Per šešis pirmininkavimo mėnesius „Telia“ užtikrins saugų ir patikimą ryšį, interneto paslaugas, laidinius ir belaidžius tinklus, kibernetinio saugumo bei kitus technologinius sprendimus. Šios sutarties vertė siekia apie 1,3 mln. eurų.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ragina premjerą pradėti derybas su Europos Komisija (EK) dėl biudžeto deficito išlygos gynybos išlaidoms – pratęsti ir padidinti dabar 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią ir iki 2028-ųjų taikomą išimtį.

Pernai EK leido valstybėms nukrypti nuo 3 proc. BVP Mastrichto biudžeto deficito kriterijaus ribos, kas leidžia šalims 2025–2028 m. laikotarpiu padidinti išlaidas gynybai iki 1,5 proc. BVP kasmet.

Tai Bendrijos mastu sudaro galimybes gynybai mobilizuoti 650 mlrd. eurų.

L. Kasčiūno teigimu, jau dabar reikia ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, kitaip 2029 m. gali tekti mažinti gynybos biudžetą, apie tai kalba ir Valstybės kontrolė (VK).

Pasak jo, gynybai skiriamų biudžeto lėšų poreikis nemažės – jos būtinos nacionalinės divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui, Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui iki 2030 m., taip pat tolesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, divizijos išlaikymui, integruotos oro gynybos modelio įgyvendinimui.

„Todėl Lietuva turi siekti, tartis ir įtikinti Europos Komisiją, kad biudžeto deficito išlyga gynybos išlaidoms būtų pratęsta ir netgi padidinta“, – kreipimesi sako L. Kasčiūnas.

Anot jo, šioms deryboms ypač tam verta išnaudoti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.

„Didesnio gynybos finansavimo poreikis aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. ES šalys turi investuoti į savo konvencinių pajėgumų stiprinimą, šauktinių kariuomenes, rezervų formavimą, technologines inovacijas, leidžiančias prisitaikyti prie šiuolaikinės karybos realijų, įgyvendinti visuotinės gynybos principą“, – pažymėjo konservatorių pirmininkas.

Pernai gegužę įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) reglamentas, kurio nustatyta Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE).

Pagal ją iki 2030 m. pabaigos ES paskolų forma teikia finansinę paramą, kurios vertė siekia iki 150 mlrd. eurų, valstybių narių gynybos pajėgumams stiprinti.

Finansų ministras Taurimas Valys jau yra sakęs, kad Lietuva eurokomisarams yra išsakiusi poreikį didinti šiuo metu taikomą 1,5 proc. nuo BVP biudžeto deficito išlygą gynybos išlaidoms. 

Lietuvos 2027 m. valstybės biudžeto projektas, dabar svarstomas Seime, numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Joniškyje trečiadienį vyras galimai smurtavo prieš kitą asmenį, informavo policija.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 19.25 val. Joniškyje, Žemaičių gatvėje, bute, išgertuvių metu neblaivus (2,18 prom.) vyras (gim. 1994 m.) smurtavo prieš neblaivų (4,01 prom.) vyrą (gim. 1993 m.).

Nukentėjusysis po medikų apžiūros ligoninėje gydosi ambulatoriškai.

Toks girtumo laipsnis, koks nustatytas galimai nuo smurto nukentėjusiam vyrui, medikų vertinamas kaip pavojingas gyvybei.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Tauragėje trečiadienį rasti, kaip įtariama, žmogaus kaulai, pranešė policija.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 16.40 val. Vymerio gatvėje, atliekant kasimo bei valymo darbus, buvo atkastos skeveldros, galimai žmogaus kaulai. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Migracijos departamentas pranešė neskųsiantis teismui Valstybinės duomenų inspekcijos (VDAI) sprendimo, kuriuo įstaigai skirta papeikimas dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo.

Praėjusią savaitę VDAI baigė ir oficialiai paskelbė šių metų balandžio mėnesį pradėto tyrimo išvadas, kuriose konstatuota, jog Migracijos departamentas nepanaudojo visų priemonių, galėjusių sumažinti neteisėtos prieigos prie Registrų centro valdomų Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrų. 

VDAI sprendime pažymėjo, kad nors savaime riziką mažinanti priemonė nesudarė galimybės neteisėtai prieigai, tyrimo metu nustatytas Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimas. Už tai Migracijos departamentui skirtas papeikimas.

Migracijos departamentas, susipažinęs su VDAI tyrimo medžiaga, atkreipė dėmesį, jog inspekcija, skirdama nuobaudą, nepradėjo administracinės teisenos.

Jo teigimu, institucija atsižvelgė į tai, kad departamentas apie galimai pastebėtą neteisėtą veiką nedelsdamas ir per įstatymuose nustatytą terminą informavo kompetentingas institucijas, operatyviai teikė tyrimui reikalingą aktualią informaciją ir pagal savo kompetenciją ėmėsi priemonių kilusioms kibernetinėms grėsmėms valdyti.

Įvertinęs aplinkybes Migracijos departamentas nusprendė VDAI sprendimo teismui neskųsti.

Kyjivas, spalio 23 d. (Ukrinform-ELTA). Naktį į ketvirtadienį Rusijos dronai atakavo privačios televizijos bei radijo bendrovės pastatą ir energetikos infrastruktūros objektą Poltavos srityje.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Diakivnyčius, skelbia „Ukrinform“.

„Kremenčuke priešo bepilotis orlaivis atakavo privačios televizijos ir radijo bendrovės pastatą. Kilo gaisras“, – sakė V. Diakivnyčius.

Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Informacija tikrinama.

„Kremenčuko rajone užfiksuotas drono smūgis į energetikos infrastruktūros objektą. Pirminiais duomenimis, aukų nėra“, – pranešė V. Diakivnyčius.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 21 d. per Rusijos smūgį Kremenčuke, Poltavos srityje, buvo sugriautas nacionalinio universiteto pastatas ir apgadinti miesto kultūros rūmai.

Atakuoti šeši Kyjivo rajonai

Per Rusijos balistinių raketų ataką Kyjive žuvo vienas žmogus, dar 22 buvo sužeisti, tarp jų – keturi vaikai. Šešiuose sostinės rajonuose kilo gaisrų ir apgadinta pastatų. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Nuo spalio 21 d. vakaro Rusijos pajėgos balistinėmis raketomis atakavo šešis sostinės rajonus. Kilo gaisrų, apgadinta pastatų“, – teigiama pranešime.

Dniepro rajone žuvo vienas žmogus, o vienas vaikas buvo paguldytas į ligoninę. Apgadinti gyvenamieji pastatai ir automobiliai, užsidegė gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Dar penki žmonės buvo sužeisti.

Darnicio rajone apgadinta transporto infrastruktūra. Nukentėjusiųjų nebuvo.

Sviatošinsko rajone užsidegė negyvenamasis pastatas ir restoranų kompleksas. 1 100 kv. metrų plotą apėmęs gaisras buvo užgesintas.

Obolonsko rajone apgadinti negyvenamieji pastatai ir kilo gaisrų. Du žmonės buvo sužeisti. Gaisrai užgesinti.

Pečerų rajone apgadinti pastatai, greitosios pagalbos automobiliai ir vienuolynas. Sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – trys vaikai.

Holosijiovsko rajone, pataikius į negyvenamąjį pastatą, buvo sužeisti šeši žmonės.

Informacija nuolat atnaujinama.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija pradėjo balistinių raketų ataką naktį į 22 d. Tuomet buvo pranešta apie 15 sužeistųjų, įskaitant du vaikus.